Gvatemala. Apibendrinimas.

Kodėl Gvatemala??:) nes norėjosi į Centrinę Ameriką, kurioje Meksika pasirodė per didelė (buvo sunku išsirinkiti kur keliauti, bet anksčiau ar vėliau teks tai padaryti:)); Costa Rica atrodo labai įdomi dėl gamtos, bet labai populiari tarp amerikiečių todėl brangi ir gan stipriai užturistinta (toks subjektyvus įspūdis tikrai nebūtinai teisingas:)). O Gvatemala – nedidelė, tad per turimą laiką galima apkeliauti nemažą šalies dalį, įvairi (gamta, ugnikalniai, archeologiniai parkai, majai), mažiau turistinė (tikrai – keliaujant dauguma sutiktų keliautojų buvo jauni europiečiai keliaujantys po vieną ar poromis), saugi (nė karto nesusidūrėme su jokia grėsme, naktimis nesibastėme:)), įdomi..:) Todėl ir buvo nuspręsta – šį kartą Gvatemala, o vėliau bus matyt:)

Gvatemala plotu tik pusantro karto didesnė už Lietuvą 105 ir 65 tūkst km², tačiau gyventojų 6 kartus daugiau (apie 18 mln. ir kasmet padaugėja apie 1,4%).

Nors įvardijama kaip didžiausia Centrinės Amerikos ekonomika (vertinant santykinai, pagal gyventojų skaičių) ir, kaip didelį potencialą augti turinti šalis (dėl didelės bioįvairovės, daugybės turizmui patrauklių gantinių objektų, nedidelio atstumo nuo JAV), šiuo metu šalis išsiskiria vienu iš aukščiausių skurdo rodiklių. Pasaulio banko duomenimis, 2020m. daugiau nei 59% Gvatemalos gyventojų (daugiausiai majai gyvenantys kaimiškose vietovėse) gyveno žemiau skurdo ribos. Anot to paties šaltinio, Lietuvoje šis rodiklis yra 20,6%.

Kelionėje praleidome tris savaites, šalyje – 18 dienų. Maršrutą įveikėme visą pagal iš anksto sudėliotą planą. Buvome užsisakę visas nakvynes išskyrus vieną. Tikslus sudėliojimas iš anksto turi ir privalumų, ir trūkumų. Jei viskas gerai apgalvota ir sekasi pagal planą, tada tai privalumas – galima daugiau pamatyti kelionės metu negaištant laiko nakvynių ir lankytinų vietų paieškoms. Tačiau, jei kažkurioje vietoje kažkas nesuveiktų (pvz., vėluojantis skrydis, liga, vagystė ir tt.) arba kažkur labai patiktų norėtūsi pasilikti ilgiau, ar nepatiktų ir norėtūsi pabėgti, tada būtų reikalų keičiant, atšaukinėjant nakvynes ir pan. Šioje kelionėje mums niekas nenutiko ir visur pabūti norėjosi tiek kiek ir buvome susiplanavę (na gal prie Ramiojo dar būtų buvę faina viena diena ilgiau pasimėgauti saule ir vandenynu), tad strategija pasiteisino 🙂 Be to, buvo dienų kaip nebuvo ne tik interneto, bet ir labai ribotai elektros, tad, kad nebereikėjo nieko planuoti buvo gerai:)

Maršrutas: 🛫🛫🛫- La Aurora tarptautinis oro uostas (Guatemala miestas) – Antigua (1n) – Panajachel (atvykome autobusu, sėdome į lancha) – Santa Cruz La Laguna (3n) – Antigua (1n) – Acatenango ugnikalnis (1n palapinėje, brr..) – Antigua (1n, išsinuomojome automobilį) – Semuc Champey (3n) – Flores (1n) – Tikal (1n) – Rio Dulce miestas (auto palikome saugojamoje aikštelėje, sėdome į lancha) – viešbutis Rio Dulce upėje “Finca Tatin” (2n) – Livingston (1n) – Rio Dulce miestas (grįžome prie auto) – Quirigua parkas ir svečių namai šalia (1n) – Las Lisas (auto palikome, sėdome į lancha) – Quilombo pusiasalis (2n) – Guatemala miestas (1n) – La Aurora oro uostas (gražinome auto) – 🛫🛫🛫 – Huston – Frankfurt – Vilnius.

Auto nuoma, vairavimas, keliai

Eismas mums įprasra puse. Keliai vidutiniški, kai kur ir visai geri, bet daugiausiai vienos juostos ir su labai daug įvairių eismo dalyvių – automobiliai, sunkvežimiai, autobusai, motociklai, tuktukai, šunys, kartais pėstieji, karvės ir tt. Todėl važiavimo greitis vidutiniškai labai nedidelis (50-60 km/h), todėl kelių šimtų km kelionė visada truko 5-6-7 val. Bet iš esmės vairuoti nėra nei labai sudėtinga, nei pavojinga, tik reik kantrybės ir neprarasti dėmesingumo. Na išskyrus Gvatemala miestą, kur milžiniškos spūstys ir kt. didmiesčio ir jo priemiesčių niuansai.

Kainos

Nėra taip pigu kaip Azijoje. Be to, užsieniečiams dažniausiai brangiau. Ir, kalbant apie maistą, labai priklauso kur valgysi – gatvėje pigu (bet neatrodė labai saugu), įstaigose brangiau, bet vis tiek pigiau nei LT. Kuras nebrangus. Nakvynės įvairiai, priklauso nuo vietos populiarumo ir ko norisi, turėjome ir už 30 ir už 70 eur/nakčiai.

Maistas

Daug vaisių 😋🌞

Keliavimo paslaugos, gidai

Norint patogiai keliauti reikalinga ispanų kalba. Kuo geriau ją žinai, tuo geriau jautiesi:) angliškai kalbančių tikrai yra, bet tikrai ne visur ir ne visada kai reikia:)

Tarp pagrindinių lankomų objektų važinėja shutle autobusai į kuriuos bilietus nesunku įsigyti agentūrose ir, kai kur, tiesiog parduotuvėse, viešbučiuose. Tad iš principo tikrai galima keliauti be automobilio, tik žinoma lėčiau ir ne taip patogiai.

Gidai čia reikalingi daug kur, pavyzdžiui į žygius kalnuose nerekomenduojama eiti be gido dėl saugumo – kai kur gali pasitaikyti pavojingi gyvūnai, kai kur žmonės, kitur tiesiog lengva pasiklysti. Mes gidų paslaugomis naudojomės kelis kartus ir supratome kad juos reik pasirinkti atidžiai.

Pliusai ir Minusai

Kas patiko labiausiai? Pirmiausiai, ko gero, akiračio išsiplėtimas, t.y., patirtys ir žinios gauti bendraujant su namų, kuriuose apsistodavome šeimininkais, taip pat su kitais keliautojais kartu vykusiais į turus, ar tais, kuriuos sutikome tuose pačiuose svečių namuose, ar tiesiog dalykai pastebėti einant, važiuojant, plaukiant, sėdint..

Antra – aplinkos įvairovė. Nuostabu pagalvojus, kad per mažiau nei tris savaites vaikštinėjome po seną žavingą Antigua miestą, lėkėme lancha vulkaninio Atitlan ežero paviršiumi nuo vieno iki kito miestelio, lietėmės prie šimtmečių tradicijas išsaugojusių majų virtuvės ir šokolado gamybos paslapčių, išbandėme savo galimybių ribas kopimu į ugnikalnį, vaikštinėjome po džiungles, kur iš arti pamatėm daug augalų, paukščiu ir gyvūnų, bandėme suvokti civilizacijos, kuri kadaise pastatė milžiniškas piramides galybę, leidome laiką upėje tarp mangrovių, kuria vėliau įplaukėme į Karibų jūrą, ir galiausiai, kirtę šalį, galėjome pajusti Ramiojo vandenyno galybę nuostabioje ramioje vietoje padovanojusioje neįtikėtiną vėžliukų paleidimo į vandenyną patirtį..

Ar buvo kas nepasisekė ar nelabai pasisekė? Kažko ypač blogo, ne. Bet sugalvoju tris dalykus kai galejo būti ir geriau. Pirmas, neatidžiai pasirinkta kompanija kopimui į Acatenango – gidai nekalbėjo angliškai ir visai nesistengė, kad tie kas gerai nesuprato ispaniškai, suprastų bent svarbiausią informaciją, kurios beje ir ispaniškai pateikei labai mažai. Vos keliais žodžiais persimetusi su kitos grupės gidu, supratau, kad gidai tikrai gali būti geresni nei mūsų grupėje. Palapinės ir miegmaišiai buvo labai vidutiniški. Kiek matėsi, kitose stovyklose, kurių šlaite tikrai daug, galėjo būti ir prasčiau, ir geriau/patogiau. Suprantama, gidas geras ar blogas, į kalną vis tiek lipsi pats, t.y. žygio sunkumo tai nesumažins, dėl to abejonių nėra:) bet, dabar, kai jau žinau koks tai žygis, būčiau linkusi sumokėti daugiau už kokybiškesnes paslaugas ir truputėlį daugiau patogumo ir daugiau karšto gėrimo viršuje naktį, aiškumo/informacijos viso žygio metu.

Antra, į Tikal parką dienos pasivaikščiojimui nuėjome be iš anksto sutarto gido. Jau įėjus tapo aišku, kad gido reikėtų.. ir tapome tokius kaip mes medžiojančio gudruolio Elmer aukomis. Jis pasigavo mus prie centrinės aikštės, prižadėjo 3-4 val turą ir daug žinių.. Tačiau, gavome tik prabėginą nuo vienos piramidės link kitos su minimaliais ir abejotinos kokybės paaiškinimais, mažai atsakymų į klausimus.. kai, po geros valandos, pasakė viskas, tureas baigtas nustebome – kodėl taip greit.. atsakymas – nes mes tik dviese ir jauni, tipo greit vaikštom.. nors bendrą vaizdą apie parką susidarėme ir žinių kažkiek gavome, bendrai buvom nusivylę.. bet nepatogu buvo jam nesumokėti.. mus paleidęs jis nubėgo ieškoti kitų aukų.. Jo vardas Elmer – nepakliūkite:) Jam pasšalinus, mes ramiai iš naujo pasukome per parką.. prie vienų piramidžių sutikome nedidelę grupę su gidu, su kuriuo išsikalbėjime kol jis laukė savo grupės, užkopusios į piramidę. Papasakojime jam kas nutiko.. jis sako, jo žinau j, labai atsiprašau dėl jo tokio elgesio.. tada mus priėmė į savo grupę ir be jokio atlygio dalijosi žinomis, tiesa jo turas jau ėjo į pabaigą, bet vie tiek buvo maloni kompensacija..:) na ir galiausiai, ryte labai daug sužinojome iš nuostabaus saulėtėkio turo gido Nixon. Abiejų šių momentų pamoka ta pati – gidų ir turų paslaugas reik rinktis atidžiai, pagal rekomendacijas nes tikrai kokybė stipriai varijuoja.

Trečias, nakvynė Livingstone. Buvom užsirezervavę Casa Tranquilo (tylus namas) miesto pakraštyje, su laukiniu paplūdimiu. Deje su šeimininku nepavyko užmegzti kontakto prieš atvykstant, o atėjus iki ten radome nelabai patrauklią vietą, šeimininko nebuvo, jo šeimos nariai lengvai nustebo nelauktais svečiais 🙂 šeimininko draugė ėmėsi tvarkyti nuomojamą kambarį. Bet mes jau nenorėjome ten apsistoti, tad ji surado mums kitą vietą mieste, kuri prasčiausias nakvynės variantas per visą kelionę… bet tik viena naktis, tad nesureikšminome.