
Vieno Jurgio istorija…
Istorija apie Jurgutį, mažą padarėlį, kuris nežinia kur ir nežinia kodėl atsirado.. nežinia kaip nukentėjo.. už kurį niekas neatsakingas.. bet tuo pačiu atsakingi mes visi.. atsakingi mes, dažnai nepagalvojantys, kad būdami dideli ir protingi, ir galingi galime padaryti bent po vieną mažą dalyką, kad tokių niekam nereikalingų, nelaimingų padarėlių kuo mažiau atsirastų mūsų gražioje šalyje.. o jei jau atsirado, kad jiems reikia tiek nedaug iki laimės, žymiai mažesnių ir paprastesnių dalykų nei mums..



Liepos pirmą dieną mažais, bet neįtikėtinai drąsiais žingsniukais įžengęs į mūsų namus ir širdis…

Stebintis mus didelėmis akimis, vis labiau pasitikinčiu žvilgsniu.. Meilumo ir draugiškumo įsikūnijimas, dovanojantis mums gerą nuotaiką kiekvieną dieną..
Kartais sunkiai pagaunamas..
Kartais ramiai dalyvaujantis šeimyniniuose pokalbiuose ir planavimuose..:)
Besijaučiantis pilnateisiu šeimos nariu..:)
Daug ir belekur miegantis, kad užaugtų didelis..:)


Draugaujantis..
su Očiu, kuris irgi atkeliavo iš Priglausk.. su savo liūdna istorija.. su Tera, kuri niekada turbūt nė nesapnavo, kad draugaus su katinais.. :))
Einantis į lauką… Pradžioje nedrąsiai, tik su pavadėliu išleistas..
Bet netrukus užsidirbęs pasitikėjimą.. ir iš Jurgučio tapęs Jurgiu..


Ar aš norėčiau, kad jo nebūtų? žinoma ne, kaip mes be jo..? bet juk galėjo geraširdis žmogus tuo laiku ir toje vietoje ir nepasitaikyti.. galėjo nepatekti į Žvėryno kliniką kur gydytojas Pavelas ir jo komanda diena po dienos gelbėja iš mirties nagų tokius nabagėlius.. galėjo nebūti Lauros ir jos įkurtos Priglausk.. ir kas tada..?

