Atėjęs kalendorinis pavasaris, jau savaime nuteikia šventiškai, net jei ir nebūtų kitų progų:) O kai dar ir kitų progų yra, norisi ypatingo, aktyvaus savaitgalio. Šį kartą tokį pavyko susikurti išvykstant trims dienoms į Kuršžemę, Latvijos pajūrį.

Turėjome ilgą, puikų, aktyvų, saulėtą, turiningą žiemos savaitgalį. Žiemos?? Na taip, pažiūrėjus pro langą ir į kelionės nuotraukas dėl to nekyla abejonių, nors pagal kalendorių, tai buvo pirmasis kovo savaitgalis:)

Idėjų kelionei pasisėmėme iš Karolio Žukausko 100 dienų kelionių dienoraščio. Šiek tiek pasikoregavome pagal savo norus ir sezoną (vis tik žiema, lauke minus daug), šiek tiek palikome improvizacijai:) Per Airbnb užsisakėme nakvynes – pirmą Rygoje, antrą Ventspilyje  ir, penktadienį ryte – pirmyn.

Pirma diena: Ryga

Kelionė truko mažiau nei 4 valandas, taigi apie pietus jau Rygoje. Daugumai lietuvių tai turbūt neblogai pažįstamas miestas, tačiau mes jame beveik naujokai. Todėl pusdienį skyrėme pasivaikščiojimui po senamiestį ir Art Nouveau rajoną. Po pietų saulė maloniai šildė, visai malonu neskubant vaikštinėti. Tačiau vakarėjant darėsi vis žvarbiau ir norėjosi užeiti į vidų pasidairyti ir sušilti – į cerkvę ar bažnyčią, galiausiai šiltos sriubos į kavinę. 

Centre pasitiko sveikinimas Lietuvai šimtmečio proga, gražu ir miela:)

Senamiestyje akį patraukė “Trys broliai” (Latviškai: Trīs brāļi). Trys draugiškai susiglaudę namai statyti skirtingu metu, taigi atstovaujantys skirtingiems laikmečiams būdingą gyvenamųjų namų architektūrą.

Nors penktadienis, senamiesčio gatvelėse žmonių nedaug, žvarboka:)

Garsieji puošnūs Art Nouveau fasadai.

Šiame rajone užsukome į “Skraidančios varlės” kavinę. Kadangi norėjosi sušilti labai patraukliai atrodė sriubos.  Rūgštynių sriuba turbūt niekada nebus fotogeniška, net jei ir su putpelės kiaušiniais:) Bet šita buvo ir skani, ir soti:)

Antra diena: Rygos molas, Jūrmala, Mersrags, Kolka, Radioteleskopas, Ventspilis

Dieną pradedame pasivaikščiojimu Rygos molu. Tai vieta, kur Daugava įteka į Rygos įlanką, pro čia išplaukia ir grįžta laivai.  Oras nuostabus, jokio vėjelio, tiesiog puiku..

Žemėlapyje matosi, kad šioje vietoje molas ir dešinėjė, ir kairėje. Buto šeimininkas mums patarė važiuoti prie dešioniojo. Vadinasi “Austrumu mols” arba “Mangalsalas Mols”, priklausomai nuo žemėlapio. Link jo veda gatvė – Saivas iela. Prie jo atvykus reikėtų nusiteikti pasivaikščioti kelis kilometrus – teks šiek tiek paeiti nuo automobilių aikštelės iki pakrantės, o ir pats molas netrumpas. Praleidome čia apie valandą.

Toliau, link Jūrmalos. Tarp gražiai sutvarkytų mažų ir didelių viešbutukų, vasarnamių nemažai apleistų namų gražiose vietose..

Ilgai neužtrukę Jūrmaloje vykstame tolyn, sekanti stotelė Mersrags.

Mersrags

Ši vietovė patraukė akį, nes žemėlapyje rodoma, kad čia yra švyturys. Labai  norėjosi bent į vieną jų užlipti. Švyturys tikrai yra ir labai gražus. Deja, jis privačioje aptvertoje teritorijoje ir nei galimybės patekti, nei informacijos ar tokia galimybe apskritai yra, neradome. Gal būt sezono metu:)

Tačiau paplūdimiai čia labai gražūs – neaukšti pušynai, akmenys.. Atrodo jauki vietelė vasaros poilsiui:)

Rygos įlanka užšalusi kiek tik akys užmato..

Karstytis ledo lytimis ne taip ir lengva – jos slidžios ir juda:)

Bet užlipus – smagu:)

Kolka

Kolkasrags – tai vieta kur susieina Baltijos Jūra ir Rygos įlanka. Matyt dėl to susiėjimo čia susidaro ypatingos srovės, nes ženklai įspėja – maudytis čia pavojinga gyvybei..

Bet ne maudytis juk atvažiavome:) Gamta čia labai graži. Vakarėjant saulė nudažo dangų, jokio vėjo.. Galima būtų ilgai vaikštinėti:)

 

Irbenės Radioastronomijos centras

Pakeliui link Ventspilio, miškuose įsikūręs ypatingas objektas – didžiulis rusų laikais statytas griozdas – radioteleskopas. Kadangi jau visai vakaras, mes pavargę, šalta, vos nepravažiuojame pro šalį, galvojame, ai tiek tos.. Tačiau kažkas pakužda, kad vis tik verta – apsisukame ir sukame į mišką link jo.. Ir tada pasigailim, kad neatvažiavome čia anksčiau dieną, kad būtų galimybė pasidairyti ilgiau ir gal net įsiprašyti į ekskursiją. Manau, tikrai kažkada čia dar grįšim:) Paskaitėme, kad čia vyksta turai su gidu – ne tik aplink, bet ir į vidų.. Neabejotinai įdomu:) Patirtis turbūt būtų panaši kaip Plokštinės raketų bazėje Plateliuose.

Neprivažiavus radioteleskopo pasitinka apleistų daugiabučių miestelis – buvęs sovietų armijos karinis miestelis.. vakaro sutemose atrodo tikrai vaiduokliškai.. Šiek tiek tolėliau yra šiuolaikinis pastatas – gal viešbutukas ar svečių namai dirbantiems čia dabar.  Šiais laikais tai yra mokslinių tyrimų stotis. Rašoma, kad vienas iš teleskopų yra didžiausias tokio tipo teleskopas šiaurės Europoje.

Venspilis garsėja karvėmis, kai kurios jų pasitinka ir tamsoje:) Bet daug dairytis jau nebesinori, vykstame į nakvynės vietą..

Trečia diena (Užava, Jūrkalnė, Edolė, Kuldiga)

Rytas vėl tiesiog nuostabus.. Nuo Ventspilio pakeliui link Užavos vaizdai užburiantys:)

Užava

Dar viena vietovė su švyturiu:) Ir dar vienas neužlipimas į jo viršų.. Užrašas sako, kad jo darbo laikas yra darbo dienomis – nei šeštadienį, nei sekmadienį į vidų nepateksite.. Gaila.. Tačiau aplinka čia vėl labai labai graži – smėlėti skardžiai, platūs paplūdimiai ir jūra, jūra… Ledo jau kur kas mažiau – toli toli užšalusi buvo Rygos įlanka, o jūrą ledas sukaustęs vos keliolika metrų.

Jūrkalne

Dar viena labai graži, aukštais skardžiais išsiskirianti pajūrio vietelė.

Atrodo, kad šaltis bangas pagavo ir surakino..

Jūrkalnėjė atsiveikiname su jūra ir sukame į šalies gilumą.

Edole

Čia mus įtraukė XIII a. statyta ir XVI a. atstatyta, o XIX a. dar kartą stipriai rekonstruota pilis ant Edole ežero kranto.

Užsukome tik žvilgtelėti į fasadus ir, esant galimybei, užmesti akį į vidinį kiemą. Tačiau išėjusi pasitikti maloni jos prižiūrėtoja suintrigavo mus savo pasakojimu apie pilies istoriją, buvusius ir esamus šeimininkus.

Ilgą  laikotarpį pilį valdė vokiečių barono von Behr šeima. Čia gyveno net 13 šios giminės kartų.  1920 metais pilį išpirko valstybė. Sovietų laikais pilis buvo naudojama įvairiai, kažkuriuo laikotarpiu čia veikė pensionas. Tačiau 2007 metais, jau visiškai apleistą pilį Latvijos valdžia nusprendė gražinti į privačias rankas. Pirmiausia buvo siūloma garsiųjų baronų palikuoniams. Jiems atsisakius, pilį įsigijo, prižiūrėtojos žodžiais, “jaunas turtingas rygietis”. Naujasis šeimininkas savo lėšomis pilį atgaivino, remdamasis senomis nuotraukomis atkūrė interjerus, iš užsienio supirko baldus ir visa kita. Pasiklausę tokio įvado, nusipirkome bilietus (5 eur/žm) ir leidomės tyrinėti pilies.

Viduje pasitiko daugybė pagal anų šimtmečių nuotraukas, su visomis smulkmenomis restauruotų kambarių, salių, laikrodžių, lėlių, akmenų, paveikslų kolekcijų..

Daugelyje patalpų atkurti senoviniai pečiai jaukiai kūrenasi, todėl net ir žiemą čia nešalta dairytis. Vaikštinėjome po pilį vieni, gal todėl labai jutosi praėjusių šimtmečių dvasia. Vasarą, sako, čia būna nemažai lankytojų. Be to, pilyje veikia viešbutis ir kavinė. Dvivietis kambarys nuo 50 Eur. Keliaujant netoliese gal visai vertėtų išbaldyti nakvynę senovinėje pilyje:)

Pagaliau:) Čia yra galimybė užlipti į bokštą ir pasidairyti po apylinkes.. Prižiūrėtoja įspėjo – tik jei nebijote aukščio, nes laiptukai statūs, o pats bokštelis mažytis:) Mes tai tikrai nebijome:)

Vaizdas iš viršaus

Nusileidus iš bokšto pilies prižiūrėtoja dar papasakoja įdomių istorijų ir užsimena, kad yra galimybė nusileisti į rūsius. Norite? Žinoma!:)

Rūsiuose vėl nemažai atkurtų įvairios paskirties “salių”, daugiausia ūkinės, prekybinės su indais, įrankiais padargais.. Tačiau viena vieta privertė šiurpuliukus bėgioti kūnu, užsibūti čia nesinorėjo..

Šioje pilyje buvo filmuotas filmas pagal Astridos Lindgren knygą “Emilis iš Lionenbergos”, apie pensione gyvenusį išdykėlį berniuką ir piktą pensiono prižiūrėtoją. Sutapimas, kad Edolė pilyje sovietų laikais taip pat veikė pensionas, o jo prižiūrėtoja buvo ne paties maloniausio charakterio moteris:) Sako, kad filme Edole pensiono prižiūrėtoja atpažino save ir įsižeidė, neva švedų rašytoja ar filmo kūrėjai iš jos pasišaipė:)) Jei mėgstate šią knygą, arba žmonių susibūrimus, gal norėsite apsilankyti pilyje birželio viduryje. Šiuo metu (vieną konkrečią dieną, 2017 m. buvo 18-ąją, bet matyt keičiasi) kasmet čia vyksta šventė/mugė, pilyje ir parke vaikšto knygos/filmo personažai, vyksta prekyba.

Kuldiga

Jaukus senas, savitos architektūros miestelis prie Ventos upės, turintis ir plačiausią krioklį Europoje, ir aukščiausią Latvijoje:) Labai gražiai viskas apie Kuldigą aprašyta ir daug vasarinių nuotraukų sudėta čia.

Čia nusprendėme papietauti. Pasitarę su “Tripadvisor” pasirinkome  “Bangerts” restoraną prie upės. Jaukus interjeras ir visai neblogas maistas:) Lėtai troškinti šonkauliukai buvo tikrai skanūs, labai gražiai atrodė žirnių stiebai:)

O burgeris su vietine elniena, šiaip neblogas, bet man nepatinka majonezinis padažas, o jo čia buvo daugokai, tai..

Linksma latvių kalba

Papildomas malonumas lietuviams Latvijoje – klausytis jų kalbos ir skaityti užrašus. Ne tik gali daug suprasti, bet ir linksmai nuteikia:)

Apibendrinimas

Kilometrai: apie 1000 automobiliu ir dar apie 30 pėsčiomis:)

Nakvynės: 33 Eur (Rygoje), 35 Eur (Venspilyje). Nakvynę išsirinkti nebuvo sunku. Kai nusistatėme paieškos kriterijus (data, du žmonės, atskiras butas (ne kambarys), iki 30 eur (plius valymo ir Airbnb mokesčiai), su parkingu, netoli centro), pasirinkimo labai daug ir nebebuvo:) Rygoje butukas tikrai puikus, kokybiškai įrengtas, su viskuo ko tik gali prireikti, malonus, konstruktyviai bendraujantis šeimininkas.  Šio buto kaina pagal kokybę tikrai nedidelė,  gal būt todėl, kad nuo jo iki centro apie 30 min pėsčiomis (mes ėjome) arba kelios stotelės viešu transportu (2 Eur/žm). Butas Ventspilyje – tiesiog geras:) Tvarkingas, rami aplinka, įrengtas ekonomiškai, bet yra būtiniausi dalykai. Patogu, kad check-in/check-out savarankiškas, raktus pasiėmėme ir palikome pašto dėžutėje šeimininkės nesutikome:)

Idėja iš nakvynės vietos Rygoje: parduotuvėje pamačiusi vis galvodavau kam tie segtukai su vielute:) O kabindama namuose rankšluostį be prisiūtos kilpos vis taisydavau, kad nenukristų.. O čia prašau – aišku ir kam toks segtukas, ir rankšluostis ramiausiai kabo..:))

Bendras išvykos biudžetas apie 200 eur.

Maršrutas

Manau svarbiausia sąlyga tokiai kelionei yra geras oras. Ir visai nesvarbu žiema, pavasaris, vasara ar ruduo. Jei tik nelyja šaltas lietus ir pro debesis bent kartais žvilgteli saulė, tai ir puiku, galima važiuoti:)

Tačiau, kaip visada  – kur bebūtum, namie geriausia:) Pirmadienis pasitiko žiemiškai apšarmojusiais medžiais  už lango ir pavasariu viduje:)