Dahab, Sinai (2018-ųjų gruodis)

Sutrumpėjus dienoms, mes saulės ir šilumos paieškose:) Šį kartą, patiems netikėtai, Egiptas, Dahab.  Kodėl Dahab? Pamačiau aprašymą stovyklos, kuri buvo organizuojama Dahab’e. Dahab ten pristatytas kaip „kitoks Egiptas“. Stovykloje sudalyvauti nebuvo galimybės , bet aprašymas nėjo iš galvos…  Paieškojus daugiau informacijos paaiškėjo, kad tai nedidelis ir dar mažai suturistintas miestelis Sinajaus pusiasalyje (Sinai Peninsula), prie Raudonosios jūros, vis dar išlaikęs autentiką (seniau tai buvo beduinų žvejų kaimas). Šiuo metu garsėjantis kaip viena puikiausių vietų nardymui, kaitavimui, buriavimui… Taip pat pasižyminti daugybe nuostabių vietų tinkamų mėgėjiškam paviršiniam nardymui (snorkeling in Dahab).

Kelionė

Beveik visos dienos trukmės: Kaunas – Eilat (Izraelyje), lėktuvu/Ryanair, apie 4.5 val. Eilat oro uostas – Taba (miestelis Egipto – Izraelio pasienyje), maršrutiniu atobusu, apie 1 val. Taba – Dahab, mikroautobusiuku, kuriuo pasirūpino žmonės, pas kuriuos apsistojome ir, kuris įeina į nakvynės kainą. Lėčiausia dalis sienos perėjimas – išlipi iš autobuso ir eini lyg kokiu taku kuriame įvairios kliūtys – pradžioje Izrelio pasienis, kur reikia susimokėti išvykimo mokestį (30 eur/žmogui). Keleivių daug, o mokestį ima tik viena niekur neskubanti mergina. Mokėti galima tik jų vietine valiuta arba kortele. Jei moki kortele, ji prašo asmens dokumento ir keliauja daryti jo kopijos..:) toliau sekantys Izraelio ir jau Egipto postai.. tiesą sakant net nelabai supratau kas kiekviename punkte vyko – viename gauni lapelį, kurį parodai kitame, bagažo tikrinimas, klausimai ar nesivežame ginklų ir t.t. .. vėliau kelionė iki Dahab apie 3 valandas – kelionę lėtino sustojimai – tikrinimo postai kur keleivius vertino ir pasus žiūrinėjo kareiviai.. važiavo trys pilni lietuvių mikroautobusiukai:)) na ir nors galiausiai jautėmės pavargę, bet patirtis visai įdomi:)

Ir štai mes čia:) turime daugiau nei savaitę patirti jūros ir kt. malonumus:)

Įsikūrėme

Viloje “Solaris” ant pat jūros kranto,  pro langą matosi jūra ir girdisi bangų ošimas. Pro langą taip pat ateina ir išeina katės, todėl netrukus supratome, kad išeinant ir nakčiai langą geriau uždaryti:)) Nakvynę užsisakėme pas lietuvius Kristę ir Nerijų, kuriems ši vieta tapusi antrais namais tada kai Lietuvoje atvėsta: https://www.surfhouse-dahab.com/

Kontrastai.. Nuo vilos stogo, kaip ir pro langą, atsiveria jūra..  rytas..

vaizdas į kitą, ne jūros, pusę.. saulėlydis..

Kaip vėliau pamatysime Dahabas dvejopas – gan daug teritorijos užima turistiniai rajonai – nuo paprastų vilų iki prabangių viešbučių su žaliuojančia žole.

Tačiau, bent pradžioje, mums įdomiausia kita, neturistinė Dahabo pusė, todėl tyrinėjame ją..:) ir vakarieniauti nusprendžiame čia. Būsima vakarienė vietiniam “Fish restaurant” kur užeinančių užsieniečių be mūsų nesimatė, ir kur aptarnaujantis vaikinukas angliškai galų galiausiai pasirodo mokėjo vieną išsireiškimą – “one hundred”..:)

Vaikinukui parodžius šaldytuvuose esančias žuvis išsirinkome tris. Štai mūsų būsimas patiekalas jau išdarinėtas.

Procesas vyksta malkomis kūrenamame pečiuje – pradžioje žuvys aptepamos prieskoniais ir žaliu padažu, tuomet vaikinukas jas grilina, o galiausiai dar sudeda į skardą ir pašauna į “orkaitę”..:)

Teko ilgokai palaukti, kol viską paruošė ir supakavo. Maistą nešėmės namo, taip išalkome, kad galutinio patiekalo jau nebenufotkinau, bet buvo skanu:))

Desertui super sunokę mangai:) Mangais ir granatais čia mėgavomės visą buvimo laiką, super skanu ir tikrai nebrangu:)

Rytas..

Pajūrio malonumai..:)

Blue hole. Naujos patirtys..;)

nuo Dahab iki Blue Hole (garsiausios nardytojų vietos šiame regione) apie 7 km.. Tai mūsų šios dienos tikslas – pamatyti tą garsiąją vietą iš sausumos ir, aišku, pasigrožėti tuo kas po vandeniu. Keliaut ten greičiausia būtų su taksi (apie 10 eur į vieną pusę), bet turime visa dieną, taigi nusprendėme pėsčiomis pajūriu.. maždaug 2 valandos ėjimo. Pasivaikščiojimas malonus – pagrindas ėjimui gan kietas smėlis, karts nuo karto pasitaiko viešbučių teritorijos, kur visiškai arba beveik visiškai tuščia, bet palikti gultai, tad galima pailsėti.

Vienoje iš tokiu teritorijų, užkalbino beduinas, kelio buvo belikę mažiau nei trečdalis, apie pusvalandis ėjimo. Jis pasiūlė tą likusią dalį įveikti ant kupranugario:) nebuvome to bandę, o pabandyti norėjosi, kaina už tokią kelionę 10 eur abiems.. sakom ok:) Netrukus atvyko vaikinukas su dviem kupriais, jie maloniai prisėdo, kad galėtume užsiropšti:

Pirmas išbandymas išsilaikyti nenukritus kai kupranugaris stojasi, pavyko..:)) Ir pirmyn.. lėtai lėtai ir nepatogiai nepatogiai.. kartoti to tikrai nenorėčiau:) nepatogu tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Fiziškai nes kieta sėdėti.. o psichologiškai – jautiesi tikras “buržujus” – sėdi viršuje ir stebi kaip du vaikai – vienas gal dešimties, kitas gal penkerių basi per kietus akmenukus veda tuos kupranugarius link tavo tikslo, kurį pats būtum lengvai pasiekęs savomis kojomis.. na bet kelionės gale vaikai pasiprašė ir gavo tips’ų.. o geroji dalis šioje istorijoje, kad nusipirkome tik pusvalandį kelionės, o ne pvz poros dienų išvyką į dykumą..;) vėliau, jau panirus į sūrų vandenį, paaiškėjo kad buvo ne tik nepatogu bet dar ir nutrynė užpakalį..:)

Atvykus prie Blue Hole norėjosi maisto ir poilsio.. restoranų čia nemažai, bet kokybe pasigirti jie tikrai negalėtų.. gan nešvaru, tualetai mokami ir baisūs.. maistas irgi ne kažką..

Viską atpirko skanios turkiškos kavos puodelis..:)

Pasistiprinus pirmyn į nuotykį – ląstai, kaukė, vamzdelis į rankas ir į jūrą:) reikalingą įrangą čia galima išsinuomoti tiesiog restorane.. mums reikėjo tik ląstų, visa kita turėjome. Padavėjas labai norėjo, kad nuomotumėmės ir vilktumėmės kostiumus ir gelbėjimosi liemenes. Dauguma čia taip ir daro. Kostiumus nes šalta (šiaip tikrai nebuvo labai karšta, oras apie 20, vanduo turbut irgi panašiai), bet mums lietuviams pats tas..:) O liemenes matyt dauguma dedasi dėl saugumo jausmo, nes plauki ir žinai, kad po tavimi apie 100 metrų gylis.. bet man kažkaip ok dėl to:) vanduo pats laiko:) Plaukimą pradėjome maždaug 200 m kairiau nei Blue hole, nuo Bell  – taip pataria internetas, tai dauguma ir daro, nes pradėjus plaukti nuo Bell srovė neša link Blue hole, patogu plūduriuoti ir grožėtis povandeniniu pasauliu:) Vaizdas plaukiant link Blue hole kaip iš paveiksliukų ar video – koralai ir spalvotos žuvys, kaip čia ir parodyta🙂 tačiau pačiame Blue hol’e šiek tiek liūdna – koralai išblyškę, negyvi.. matyt dėl daugybės turistų, o gal dėl ko kito.. tokioje vietoje pamatai ką padaro žmogus.. Nors, kiti lietuviai vėliau pasakojo, kad, vietinės moters patarti, vyko į Blue hole anksti ryte, apie 8 valandą, kai dar tuščia, nespėjo atvykti autobusai iš Sharm El Sheikh. Jie liko sužavėti šia vieta:) Taigi, dar svarbu atsidurti ir tinkamu laiku:)

Tolesnės dienos, tolesnės pažintys

Susitikimas pakeliui link centrinės miestelio aikštės 🙂

Miestelio centras, Assala aikštė.

Daržovių parduotuvė, jausmas lyg namie:) Bet šiose vietovėse jie nieko neužsiaugina – nėra nei vandens, nei dirvožemio. Viską – grūdus, vaisius, daržove atsiveža iš pagrindinio Egipto, iš teritorijų šalia Nilo.

Scuba dive

Pasiruošimas nerti į gylį su balionais:) toks nėrimas buvo sena mano svajonė ir dabar žinau, kad tai – super patirtis, kurią būtinai dar pakartosiu:) jei norėtumėte mokytis nerti Dahabe rekomenduoju susirasti narų instruktorių komandą Barracuda Adventures (Facebook’e):), kurią mums rekomendavo Nerijus iš Surfhouse. Puikiai pravestas instruktažas, superinis bendravimas ir priežiūra viso nėrimo metu:) Pirmiausiai kantriai viską paaiškino susisėdus prie stalo – kaip kvėpuoti, kaip plaukti, ką daryti jei į vamzdelį patektų vandens. Parodė sutartinius ženklus – “ok” ir “problems”..:) tuomet davė kostiumus, pritvirtino įrangą, svarmenis ir pirmyn į jūrą.. Kiekvienam atskiras instruktorius  – maniškis paprašė panerti galvą į vandenį, patikrino ar viskas ok, buvo ok..:) ir tada jau be ilgų ceremonijų ėmėme gilėti.. iš tikrųjų gylį jutau tik tuo, kad spaudė ausis ir reikėjo daryti tai kas vadinasi “equalizing”, t.y. lyginti spaudimą į ausies būgnelį.. o toliau tik dairytis ir stebėti povandeninį pasaulį:) pusvalandis po vandeniu prabėgo labai greitai:) Kažko išskirtinai įspūdingo šio nėrimo metu nepamatėme (žuvų, koralų giliau mažiau nei arčiau paviršiaus), tačiau pats žinojimas, kad “aš galiu” buvo labai geras:). Intro nėrimo kaina 40 eur/žmogui.

Į dykumą

Šį ryt keliamės saulei tekant ir išvykstam į kalnus/dykumą su beduinais..:)

Diena-naktis-diena, tiek laiko praleidome kalnuose-dykumoje vedžiojami, maitinami, prižiūrimi beduinų, gyvenančių čia pat, kaime. Pagrindinis mūsų gidas Salah puikiai kalbantis angliškai noriai pasakojo ne tik apie dykumą, bet ir apie beduinų kasdienį gyvenimą, džiaugsmus ir vargus.. dalinosi mintimis apie pasaulio tvarką, politiką ir apie tai kodėl čia atvykstantys vakariečiai, kurių mažas grupeles jis vedžioja jau nuo 13-os metų, yra nelaimingi.. 🙂

Autobusiukas mūsų mažą grupelę atveža į kaimą, kur pirmiausia vaišinamės arbata ir dairomės kaip gi jie čia gyvena. O tada, perkėlę daiktus į seną džipą, keliaujame į dykumą gido vedami.

Mūsų palydovai – dešinėje su turbanu – gidas Salah ir jo pagalbininkai beruošiantys duoną kepimui. Bus lunch’as ir kava/arbata:)

Pasivaikščiojimas – palaipiojimas – palandžiojimas kanjone

 Po nuotykių kanjone ir viršukalnėje palydėjus saulę, grupė susodinta jaukioje “terasoje” įrengtoje šalia kalno laukti vakarienės. Vos saulei nusileidus stipriai atvėso. Čia bus ir mūsų miegamasis šią naktį:)

Vakarienei (Beduin diner) vištienos troškinys ir ryžiai.. gal kad išalkus, o gal iš tikro buvo labai skanu:) Pavalgius visai sutemo, išryškėjo žvaigždės.. Netrukus visa kompanija iškeliavo atgal į Dahabą, nakvoti likome dviese su beduinais. Sulindome į miegmaišius ir ilgai ilgai stebėjome žvaigždes, kurių čia laaabai daug matėsi..

Dykuma-kalnai..

Ryte iš kaimo į dykumą paleidžiamos ožkos, jos čia randa vieną kitą žolę ir taip prasimaitina. Mažiukus ožiukus palieka namie, taip užtikrinama, kad ožkos vakare pačios grįžtų:)

Čia ne spalvotieji kanjonai, bet spalvų tikrai galima pamatyti ir jos vis keičiasi dienos eigoje.

Jausmas lyg kažkur ne Žemėje… Galvoje skambėjo “Marso kanjonai”.. 

Maistas Dahabe

Valgėme įvairiai. Stengėmės paragauti to ką perka vietiniai, bet nepraleidome progos pasimėgauti ir prabangesniu (bet kone dvigubai pigesniu nei Europoje),  maistu restoranuose, kurių čia gausu ir įvairių.

Pvz. lanč’as dviems už 2 eur: gatvėje pirktas maistas – falafeliai, aštriai marinuoti kepti baklažanai, humusas, duona, saulėje sunokę pomidorai:))

Vakarienė rekomenduotame “Alibaba” restorane. Terasa ant kranto, apšviestame vandenyje mirguliuoja žuvys, terasos pakraščiu zuja atkaklios katės:) Aptarnavimas čia puikus, maistas irgi:) Pasirinkome jūros gėrybes – kalmarus moliniame puode (tajin) ir grill krevetes. Prieš pagrindinį patiekalą buvome vaišinami starteriu – duona su jų tradiciniais dažiniais, aštriais baklažanais ir pan., o po valgio, prie kavos dar buvome pavaišinti desertu  – granatais:) Gėrimas – vanduo, alkoholio restoranai  čia neparduoda. Sumokėjome tik šiek tiek virš 20 eur.

Kita, rekomenduota vieta, kur interjeras žymiai paprastesnis, bet jūros maistas nebrangus kokybiškas “Sea Bride”:

Vieną vakarą išbandėme moliniuose puoduose ilgai lėtai gamintus troškinius “Zanooba Slowcooking” restoranėlyje. Vieta ir maistas mums labai patiko:) Norint čia pavalgyti, maistą reik užsisakyti iš anksto, nes patiekalas gaminamas asmeniškai kiekvienam, o gaminimas, priklausoma matyt nuo patiekalo gali trukti ir 6 val.

Iš jų siūlomo negausaus meniu pasirinkome aštrų jautienos ir vegetarišką kokosinį troškinius:) Pradžioje atrodė, kad maisto labai daug ir niekaip neįveiksim, bet neskubant ir besidairant į čia pat gatvėje verdantį vakarinį gyvenimą, pavyko:)

Snorkling’as

Pradedant snorkelinti geriausia atkeliauti iki Light House – čia įlanka, todėl net ir esant vėjui, bevik nebanguoja, čia saugus įbridimas be jūros ežių ar agurkų ir čia visai arti nuostabaus grožio rifas su daugybe koralų, spalvingų didelių ir mažų žuvų.

O kai norisi kažko įdomiau ir kai nevėjuota galima snorkelinti nuo pat vilos slenksčio. Kur šviesiai mėlyna – gana negilu, vandens maždaug iki juosmens, bet vaikščioti nelabai patartina, nes dugne akmenys, žolių ir koralų sąžalynai, kyšo ežių spygliai, ramiai guli ir nelabai estetiškai atrodo jūros agurkai.. Sako čia yra ir užsimaskavusių akmenžuvių.. O jei nebanguota galima nuplaukti iki ten kur šviesiai mėlyna pereina į tamsiai mėlyną, ten rifas, už jo prasideda gelmė, o ant jo nuostabūs koralai ir gausybė žuvų.

Va tokią  rają sutikome plūduriuodami čia pat, šalia savo vilos.  Paveiksliukas iš interneto, bet raja buvo lygiai tokia ir mažiau nei metro atstumu po po mumis..

Dar pilna kitokių grožybių (Napoleon fish, Emperor Angelfish, Clownfish, Lionfish, Butterfly fish ir kitos ir baisybių:) Pvz. kai į tave žiūri jūros ungurys, visai nejauku..:)) va toks: arba kaip čia

Paskutinės diena tiesiog poilsiui:) Vaikštinėjimui pajūriu, snorklinimui, mėgavimusi saule, vaisiais:) Nors man patiko jų vietinė, turkiška kava, pasiilgus europietiškos, visada gali nubėgti į netoliese (Assala aikštėjė) esančia German Bakery, kur mums įprasta kava, kruasanai ir kt:)

Vakarėjančios miesto gatvelės

Lietuviai Dahabe ir vėjas

Lietuvių Dahabe daug ir daugumos jų lūpose tas pats klausimas “ar rytoj pūs”:)) Vyrai, moterys čia pamišę dėl jėgos aitvarų. Profesionalai, jau tapę instruktoriais ir tik pirmą kartą imantys aitvarą į rankas, leidžia dienas įlankoje, o vakarais renkasi aptarti įspūdžių..:) Puiku, įdomu buvo susipažinti su šiuo, kaituotojų pasauliu:)

Praktiniai momentai

Reikėtų turėti paso kopiją, vieną ar daugiau, priklausomai kiek kartų teks išvykti iš Dahab.

Vaistų nuo viduriavimo ir kitų pilvo negalavimų iš LT vežtis neverta, ištikus bėdai, kuri ištinka daug ką, geriausiai ir greičiausiai padeda jų vietinėje vaistinėje parduodamas Antinal.

Pasiskaičiusi apie kokybišką Egipto medvilnę, atsitiktinai užeitoje vietinėje siuvykloje užsisakiau ir per kelias dienas pasiuvo 3 komplektus patalynės. Vienas dvivietis ir du vienviečiai pilni (su paklodėmis) komplektai kainavo 55 eurus. Jau naudojame, kokybė atrodo puiki:) Deja, panaudojus apie pusmetį, pasirodė, kad audinio kokybė vis dėlto prasta, niekas nesuplyšo, neišbluko, bet patalyne “nuėjo burbuliukais”, tokioje miegoti nebemalonu, todėl teks atsisveikinti ir daugiau iš ten nebepirkčiau..

Apibendrinant, atostogos buvo nuostabios..:)

O 2018-ieji, bent jau kelionių atžvilgiu puikūs – prasidėję slidinėjimu Gruzijoje,  apsilankius Latvijoje  žiemą ir vasarą, pailsėjus Lietuvos rojuje Neringoje, baigėsi besižavint jūra ir dykuma Sinajuje..:) jaučiuosi laiminga..:)

P.s. prisiminumus apie kelione į dykumą atgaivina Nerijaus straipsnis apie ju išvyka į dykuma stebėti kupranugarių lenktynių: https://www.15min.lt/m/id/pasaulis-kiseneje/kelioniu-istorijos/lietuviai-egipte-pamate-isskirtini-rengini-beduinu-kupranugariu-lenktynes-639-1089584