Mūsų Lietuva,  Vilniuje ir aplink Vilnių

Idėja savaitgalio pasivaikščiojimui: Liubavo dvaras ir apylinkės (2019 m. vasaris)

Šį vasario savaitgalį knygų, kultūros ir muzikos mylėtojų būriai traukia link Litexpo į ten šurmuliuojančią ir begale įdomybių viliojančią jubiliejinę knygų mugę. Tačiau intravertiškas sielas traukia tolyn nuo minios – ten kur miškas, vanduo ir maloniai šaltuko sutvirtintas sniegas girgžda po kojomis..:)) Kai gyvenome kitame Vilniaus pakraštyje (Grigiškėse) buvome atradę bent kelias puikias vietas savaitgalio ilgesniems ar trumpesniems pasivaikščiojimams – Vokės upės pakrantės pačiose Grigiškėse, visai šalia namų; visais metų laikais savaip žavintis šimtamečių ąžuolų apsuptas Saidės pažintinis takas su Stirnių piliakalniu; Kairiojo Neries kranto turizmo trasa puikiai tinkanti intensyvesniam pasivaikščiojimui, pabėgiojimui ar, žiemą, pravažiavimui lygumų slidėmis; žavingas, pelkiniais augalais kvepiantis Varnikų pažintinis takas ir kt.

Čia, link Molėtų, šalia Pikeliškių, kur gyvename dabar, tokių vietų netoliese vis dar ieškome:) Šį savaitgalį, atrodo, vieną atradome – Liubavo dvaro parkas ir jo apylinkėse vinguriuojantis Žalesos upelis…

Dvaro malūno muziejus žiemą uždarytas. Bet, anot aprašymo, viduje pilna įdomių dalykų: ” 2012 metais Liubavo dvaro malūnas-muziejus pripažintas vienu iš geriausių Europos kultūrinio paveldo išsaugojimo pavyzdžių. ” Reiks grįžti čia pavasarį ar vasarą, kai muziejus atvers duris lankytojams.

Parke atkurta žavinga skulptūra – Liubavo Angelas.

Dvaro tvenkiniai, tai užtvenktas Žalesos upelis – į vieną ir į kitą pusę nuo dvaro upelis (o gal upė?) vingiuoja apsuptas miškų ir skardžių.

Šiandien pasivaikščiojome tik viena jo puse. Automobilį palikome netoliese Žaliosios Valdorfo mokyklos.

Vilniaus Valdorfo Žalioji mokykla

Stačiais skardžiais leidžiamės žemyn:) Kol medžiai be lapų, aplinkui viskas puikiai matosi.

Skardžiai

Upelis smagiai čiurlena jau išsivadavęs iš žiemos gniaužtų

Tačiau šalčio sukurtų grožybių dar galima pamatyti. Čia bendras bebrų ir šalčio meno kūrinys.. Gaila foto neperduoda vandens šniokštimo..:)

Mūsų Terą vis traukia į medžius:))

Turistams pritaikytos infrastruktūros čia nėra, tiesiog gamta. Tačiau šiokių tokių “patogumų”, padedančių įveikti kliūtis, galima rasti:)

O kartais takas netgi labai patogus eiti:)

Nepaisant lengvai spaudžiančio šaltuko, pažiūri į dangų ir tampa aišku – ateina pavasaris:)


Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *