Šie metai parodė koks trapus mūsų įprastas pasaulis ir kaip neįtikėtinai jis gali pasikeisti.. Gyvename laike iš fantastinių romanų, po pasaulį pasklidęs virusas sutūpdė lėktuvus, uždarė sienas ir arenas, apvilko veidus kaukėmis.. Kaukė.. Tokia keista nauja aprangos detalė.. matydavome jas dėvinčius rytiečius, stebėjomės – kam jos.. o dabar klusniai dedamės…

Kažkodėl dažnai labai sunku paleisti.. pats tas išėjimo momentas kai norisi sučiupti ir laikyti.. apie ką aš? Mintys apie daug ką.. bet rašymas šį kart apie vasarą..:) vasaros išėjimas visada su liūdesio prieskoniu..:) gal, kad klykauja išskrisdamos gervės.. Gal, kad garsiai garsiai krūme čirpia žiogai.. ar, kad rytais įdubas ir…

paskutinis šio pavasario rytas.. įsibėgėjęs vėjas kuria pajūrio įspūdį, gina dangumi debesis lyg norėdamas pagaliau atnešti šilumą..:) būtų puiku, ryt pirmoji vasaros diena, o namų šildymo sistema dar dirba žiemos režimu.. įdomūs metai, įdomus pavasaris šiemet buvo.. 😉 padovanojo neįtikėtinai daug laiko sau, namuose, kur gamta pasiekiama ranka.. leido stebėti…

Istorija apie Jurgutį, mažą padarėlį, kuris nežinia kur ir nežinia kodėl atsirado.. nežinia kaip nukentėjo.. už kurį niekas neatsakingas.. bet tuo pačiu atsakingi mes visi.. atsakingi mes, dažnai nepagalvojantys, kad būdami dideli ir protingi, ir galingi galime padaryti bent po vieną mažą dalyką, kad tokių niekam nereikalingų, nelaimingų padarėlių kuo…