Gvatemala

Rio Dulce, Livingston, Quirigua archeologinis parkas

Po saulėtekio turo Tikal’yje, dušas, pusryčiai, susipakuoti ir vėl į kelią. 14:30 val. iš Rio Dulce miesto, esančio toje vietoje kur Rio Dulce upė išteka iš Izbal ežero, išplaukia laivas (la lancha colectiva), kuria planuojame pasiekti savo viešbutį Rio Dulce upėje. Jei nespėtume, galima plaukti privačiu, tik žymiai brangiau. Nuo Tikal iki uosto apie 4,5 val kelio, laiko atrodo turėtų užtekti, bet jau turime patirties su čionykščiais keliais – niekada nežinai kas gali sustabdyti.. Bet viskas sklandžiai, atvykstam, nusiperkame bilietus į laivą (125Q/15eur/žmogui iki Livingston, iki mūsų viešbučio Finca Tatin – 100Q), auto paliekam nakčiai rakinamame parkinge trims dienoms (50Q/diena) ir išplaukiam pažindintis su dar kitokiomis džiunglėmis, magrovių sąžalynais ir galiausiai Livingstonu, miestu į kurį neveda joks kelias, tik vanduo..:)

Rio Dulce įlanka

Netrukus išplaukus pradeda lyti. Ir lyja, lyja, lyja atplaukus, sutemus, naktį stipriai beldžia į skardinį namo stogą, visą kitą dieną ir vėl naktį, kol galiausiai liaujasi jau beveik įpusėjus sekančiai dienai, kai jau turime palikti šį viešbutį ir išplaukti į Livingstoną..:) geras laikas atsipalaiduoti ir tiesiog ilsėtis klausantis lietaus..:)

Labai liūdnas, šioje šalyje dažnai matomas dalykas – vaikų darbas (išnaudojimas??). Vaikai iš vargingai gyvenančių šeimų arba visai nelanko mokyklos, arba baigia vos 1-2 klases.. vietoje to dirba, dažniausiai prekiauja gatvėje, kitur padeda žemės ūkyje ir pan… kai kur, pvz Semuc regione, veikia tokia sistema, kad šeima gauna paramą maistu tik tokiu atveju jei visi vaikai lanko pradinę mokyklą. Tai skatina leisti vaikus į mokyklas, deja nebūtinai jie ten ko nors išmoksta ir dėl kvalifikuotų mokytojų, ir dėl pačių vaikų motyvacijos stokos. Situacija matyt labai skiriasi tarp šalies regionų, kai kur geriau, kai kur blogiau. Šioje foto – vaikai bando parduoti visokius, pagrinde matyt kiniškus, niekučius lach’ų keliaiviams.. kažkas kažką gal nuperka iš gailesčio, bet toks gailestis gal tik meškos paslauga verčianti juos sėsti į valtį ir nedrąsiai siūlyti prekes vėl ir vėl..

Aplink viešbutį džiunglės/mangrovės, ten gausu laukinės gyvybės. O viduje, priglaustų naminių gyvūnų mielai bendraujančių su svečiais 🙂

Viešbutis ir aplinka siūlo daug įvairios veiklos – ilgesni ir trumpesni hik’ai, pasiplaukiojimas baidarėmis, turas laivu iki Biotop, kuri gausu retų augalų, gyvūnų, paukščių (ten visos dienus turas – nuplukdo motorine valtimi kartu su baidarėmis ir palieka irstytis ir paskui parsiųsti iki viešbučio). Bet lyjan..nors nešalta, nesinori kiaurai peršlapti, nes akivaizdu, kad paskui niekas neišdžius. Bet po pusės dienos ramaus poilsio, kartu su pora belgių merginų ir vaikinu iš Londono, nutariam plaukti į trumpą turą iki netoliese esančios ir įdomiais skambančios vietos Aqua caliente (karšti vandenys). Nieko per daug nesitikėjome, bet pasirodė labai įdomi vieta.

Esmė iki šios vietos ateinanti ugnikalnio atšaka, kuria atkeliauja karštis. Todėl, vienoje upės dalyje vanduo yra karštas, tiksliau maišosi karšto ir šalto vandens srovės. Ten įrengtas toks a la natūralus baseinas, t.y. medine platforma atitverta upes dalis. Joje lyg natūrali kontrastinė vandens procedūra dėl besimaišančių srovių.

Į Livingston nuplukdė privati viešbučio motorinė valtis. Pakeliui gražu – miškas ir statūs uolėti upės krantai. Be to, kapitonas nepatingi mums parodyti ant medžių šakų virš vandens tupinčių iguanų – jos neįtikėtinos – kai kurios labai didelės (gal kaip geras katinas), kai kurios ryškiai oranžinės, kitos pilkos arba žalios..

Įplaukiant į Karibų jūros įlanką pasitinka laivai ir būriai paukščių, tarp kurių įspūdingiausi pelikanai.

Tapanado – garsioji Livingstono garifunų sriuba.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *