Hola, Gran Canaria (2022 gruodis)

“Kur šilta, kur galima pailsėti, kur užtektų 10 dienų“ – tokie buvo “reikalavimai” šiai gruodžio kelionei, kuri buvo planuota vos tik grįžus iš nuostabios, bet atšiaurios Islandijos..:) Pasirinkus Kanarų salyną, kaip atitinkantį šiuos reikalavimus, dar reikėjo apsispręsti tarp Gran Canaria, Tenerifė ar kitos salos.

Čia padėjo Google, kuris pasakė, kad šiaip salos labai panašios, tik Tenerifė jei norisi turistinio poilsio, o Gran Canaria – jei norisi žygių, gamtos ir bent kiek autentikos. Spėju, kad Google kažkiek melavo, t.y. kad nuostabios gamtos tikrai yra ir Tenerifėje, ypač viliojančiai atrodo jos Teidė. Bet pasirinkome Gran Canaria ir neapsirikome – gamta čia nuostabi, daug galimybių žygiams su nuostabiais vaizdais, autentiškų miestukų ir net pati sostinė Las Palma nepasirodė ypač perkrauta turistais. O maloni šiluma tikrai leido niekur nekubant mėgautis sala ir ramiai pailsėti..:)

Airbaltic skrydis Vilnius – Ryga – Las Palmas tikrai ne iš trumpųjų.. pridėjus poros valandų vėlavimą iš Rygos, gavosi vos ne visa diena.. tačiau, kadangi iš Vilniaus buvo išvykta nesveikai anksti (5.30) ir dėl dviejų val skirtumo, net ir po ilgos kelionės Gran Canarijos oro uoste nusileidome pavakary, dar šviesoje. Registruoto bagažo neturėjome, auto nuoma praėjo lengvai ir greitai (tarpininkas DiscoverCars, nuomotojas TopCars, ofisas/atsiėmimas oro uoste..:), tad netrukus šokome į naują draugą Nissan Juke ir leidomės tyrinėti salos ..:)

Visą 10-ties dienų viešnagę Gran Canarijoje padalijome į tris dalis, aplink tris nakvynės vietas: i) dvi nakvynės arčiau pietinės pakrantės. Čia apsistojome kaime, namuke šalia Ayegaures; ii) keturios nakvynės hike’inant ir lankant kalnų miestelius. Čia nakvynę pasirinkome egzotišką – namuose įrengtuose urve, šalia Arternara miesčiuko; iii) keturios – šiaurės vakaruose prie vandenyno, kur apsigyvenome visai neturistiškai atrodančioje vietoje, šalia Galdar miesto.

Pietuose

Iš oro uosto sukome link pakrantėje esančio El Bufadero. Tai įdomus gamtinis objektas La Garita miestelyje (rytinė pakrantė). Tai lyg skylė akmeniniame krante, kuri siauru plyšiu susisiekia su vandenynu. Potvynio metu, vandeniui judant atrodo lyg skylė kvėpuotų – vanduo joje pakyla, net veržiasi per kraštus ir netrukus su didele jėga ima slūgti žemyn ir vėl aukštyn, žemyn.. (čia yra video kaip tai atrodo) įtraukiantis vaizdas, kurį būtų galima stebėti be galo..:) Stebėjimą teko nutraukti, nes po ilgos kelionės norėjosi valgyti, tad susiradome dirbantį restoranėlį netoliese, pavalgėm ir judėjom link pirmos nakvynės vietos.

Didžiųjų kurortų nesinorėjo, o beveik visa pietinė pakrantė vien tik jie. Tad sukome kiek aukštyn link kalnų, į Ayegaures miesčiuką, kuris maždaug už pusvalandžio kelio nuo pakrantės. Ten apsistojome jaukiame akmeniniame namelyje sodyboje kalno šlaite. Šeimininkė, gyvena šalia, dideliame name. Vakare mus pasitiko, aprodė viską ir daugiau jos nematėme. Turėjome jaukiai ir paprastai įrengtą namuką-kambarį, šalia vonios patalpa, o didžiąjame name, kur įrengta dar keletas svečių kambarių, bendro naudojimo virtuvė, kuria naudojomės vieni, nes daugiau svečių nebuvo. Valgymo zona yra viduje, bet jei tik galima, visada maloniau valgyti lauke:)

Antrąją dieną nusileidome link Maspalomas, klaidžiojome po Maspalomas kopas. Įspūdingi didžiuliai smėlynai, kaip daug Neringos kopų.. pakrantėje pilna vaikščiojančių, besimaudančių, besideginančių žmonių.. Gran Canaria garsėja kaip itint tolerantiška sala, tai ypač pasimatė Maspalomas kpopose – vos paėjus nuo tako nudistų pležas, toliau pležo dalis gausiai nugulta vyrų porelių.. tačiau pasukus kiek gilyn į kopas gali pasijusti visai vienas tarp vėjo pustomų smėlynų.. Smėlio pripustė visur..:)

Po kopų aplankėme vieną iš pietinių paplūdimių.. nuo viešbučių masyvų sukosi galva..

Vakarieniauti grįžome į Ayegaures.. Šioje gyvenvietėje yra dvi valgymo vietos – šiaip sau baras prie bažnyčios ir “La Cuevita” restoranas pakelėje. Tai viena iš dviejų valgymo vietų mūsų aplankytų saloje, kurią drąsiai rekomenduočiau. Jauki, įdomi aplinka – kadangi tą vakarą smarkiai įsilijo, sėdėjome viduje, kuris yra kalno viduj, urve. Bet ypač patiko maistas – valgėm ožkieną ir triušieną, super skanu 🙂

Į Ayegaures verta užsukti ne tik dėl šio restorano, bet ir dėl apylinkių – vaizdingi kalnų šlaitai, sena užtvanka, įdomi augalija, takai pasivaikščiojimams.. Taip pat teko stebėti įdomią pramogą, kurios patys deja neišbandėme – pasivažinėjimą bagiais kalnų keliais .. kadangi naktį prieš tai stipriai lijo, žmonės po šių pasivažinėjimų grįžinėjo iki ausų murzini 🙂 bet atrodė labai smagiai, jau žinau kam tai labai patiktų.. 🙂

Kalnuose

Trečią dieną leidomės gilyn į kalnus. Nuo serpantinų sukosi galva ir kartais tirpo kojos.. 🙂 Keliukai kartais visai siauri, vinguliuojantys kalno šlaitu. Dauguma su kelio atitvarais, bet ne visi.. Arternara, aukščiausiai esantis salos miestas, kitas didesnis už mažgau 15 min automibiliu serpantinais – Tejeda. O maždaug už 15 min serpantinais į kitą pusę nuo Arternara yra lankytinas objektas – namai kalno šlaite, urvuose, kur žmonės gyveno nuo labai seniai. Šiuo metu čia gyventi pritaikyta nemažai urvų – dalis matyt savaitgalio ar atostogų namai, dalyje nuolat kažkas gyvena, o dalis nuomojama svečiams/turistams. Viename tokių apsistojome ir mes.

Šiose vietovėse turėjome gražiausius Hike’us. Pirmas, apšilimui, aplink Tejede miestelį – pats miestelis jaukus, gražus, aplink jį išsiraizgęs ne vietas takas pėstiesiems, išbandėm vieną, pasigrožėjome vaizdais nuo viršaus.

Pats įspūdingiausias žygis šiose vietovėse buvo link dviejų viršūnių – pico de las Nieves viršūnė ir Nuble uola. Pradėjome nuo kempingo Llanos de la pez – pirmiausiai kilome link las Nieves, nuo jo šiek tiek grįžome atgal, ir, kadangi jėgų buvo sočiai, o vaizdai puikūs – žygiavome link Nublo uolos ir tik tuomet atgal į kempingą (gavosi ratas). Užtrukome apie 6 val. Pasivargo, bet buvo verta 🙂 Gražiausia gamta aplink pico de las Nieves. Bet Nublo uola įspūdinga pati savaime, nuo jos atsiveria labai platūs horizontai. Kopimas stačiausias link Nubla uolos. Geri batai visada yra teisingas pasirinkimas tokiuose žygiuose, vanduo žinoma būtinas palydovas. Šalia de las Nieves ir šalia pakilimo link Nublas yra parkingas, kuriame kioskai prekiauja gėrimais, užkandžiais, vaisiais. Šalia viršūnių daug žmonių, bet tarp jų – vienas kitas.

Paskutinę dieną, prisiilsėję šalia savo urvo, nuo kurio vaizdai tiesiog fantastiški ir pasivaikščioję Arternaroje, jau pavakary užsukome į “Tamadaba” gamtos parką. Akivaizdu, kad užsukome ten per vėlai – kadangi jau vakarėjo į ilgesnį žygį po parką leistis nebespėjome, bet būtų buvę verta, vaizdai užburiantys. Čia aplink labai gražios pušys (gal tai juodoji pušis, nežinau tiksliai) – siaura laja nuo apačios, besistiebiančios aukštyn..

Šiaurinėje pakrantėje

Šioje vietoje aplinka iš pirmo žvilgsnio pasirodė labai nevienareikšmiška – vaizdą gerokai bjaurojo didžiuliai plotai šiltnamių, kuriuose pagrinde auginami bananai.. Vietomis kelias vingiavo tarp sienų lyg tvirtovių už kurių šiltnamiai, šiltnamiai.. Tad jausmas atvykus – kur mes čia patekom..:) Vieta apsistoti irgi nevienareikšmiškoje aplinkoje – šiltnamiai, nelabai kokios išvaizdos namai ir viename iš jų butas, kurį išsirinkome.. erdvus, tvarkingas, su nuostabiu vaizdu į vandenyną, su baseinu vidiniame kiemuke ir t.t. Bet jau kitą dieną akys priprato prie aplinkos ir ėmė matyti ne tik keistus dalykus, bet ir gražius..

Vienas šios vietos dalykas, labai vertas paminėjimo – vietinis restoranas, į kurį kas dieną norėjosi sugrįžti:)) nuostabi žuvis, kubietiški patiekalai (nes, jei teisingai supratau vienas iš šeimininkų kubietis), o paskutinį vakarą, kai visa žuvis jau buvo suvalgyta kitų svečių, teko paragauti ėrienos, kuri vėl buvo labai gera:) Be to – pasakiška vieta – tiesiai ant vandenyno kranto.

iš čia nuvykome į sostinę Las Palmas

Labai patiko šalia esantis jaukus pajūrio miesčiukas Sardina.

Dar aplankėme miestą kalnuose įdomiu pavadinimu Teror, kur išėjome į trumpą hike’ą po apylinkes, kuriose daug augalų/žalumos, priminė Madeirą..

o po kelių dienų jau gaila buvo iš čia išvykti..

Apibendrinant

faina sala..:) šilta, žmonės atsipūtę ir gali juos suprasti – gyvenant tokiomis sąlygomis, atsipūtimu lengva užsikrėsti:) pigiau nei pas mus.. stereotipas, kad tai turistinė sala ir angliškai tikrai susikalbėsi, neteisingas.. bent elementarios ispanų kalbos žinios labai naudingos, ypač jei renkiesi mažiau turistines vietas.. Kada nors, kai vėl norėsis sušilti žiemą bus smagu čia sugrįžti 🙂