Vasara 2021..
Rgpj. 31.. apdovanojo gražiu saulėtekiu ir išėjo.. palikdama saują akimirkų, kurias miela prisiminti.. ir lašą liūdesio.. bet.. žadėjo sugrįžti..:) lauksiu.. 🤗
Rgpj.18 d: Didžiausi arbūzai, vienas melionas (testuosime) ir sunokę moliūgai parkeliavo iš daržo.. nes lietus lietus.. sako kai per daug vandens arbūzai praranda skonį ..:)
Rgpj 15 d: Va taip va..:) pirmas, savas, super skanus arbūzas..:) 8.7 kg, spalva nelabai ryški, bet skonis 10 balų..:) dabar jau mokam juos užauginti 🙂
Spalvota betvarkė..;)
Panašu, kad pagaliau pavyko užauginti normalius arbūzus ..:) dar reik truputėlį kantrybės kol prinoks, bet jaučiu, kad bus gerai..:)
Jei reiktų išsirinkti tik vieną, mylimiausią vasaros gėlę, man neabejotinai tai būtų ežiuolė..:)
Kai pirma kartą turi šiltnamį, viskas taip nauja ir labai įdomu..:) o derlius džiugina 😉
Kadaise pas kaimynus augo didelė trešnė. Paukščiai uogas lesė ir barstė.. tokiu būdu šlaite tarp mūsų ir kaimynų pasisėjo ir užaugo laukinės trešnės.. kai išvalėme krūmus, išretinome šios trešnės apsidžiaugė ir kasmet mus apdovanoja – pavasarį nuostabiai žydėdamos, o vasarą uogomis..:) dalį uogų pasiekiam nusiskinti, o aukščiau esančių paragauti susirenka paukščiai ir net voverytės;)
Darbas namuose suteikia prabangą per pertraukėles būti lauke, žalumo ir paukščių čiulbesio apsuptoje erdvėje.. tuomet svajoju apie laiką kai nereiks niekur skubėti, nerimauti.. kai darbo kalendoriaus lapeliai bus su viena žyme – atostogos, kur laikas nedalintas.. kur viskas skirta tik gamtai ir knygoms.. idealu – puslapiai jaukiai besiverčiantys pavėsyje.. kvepianti žolių arbata, paukščių tarškalynė, pietums – ką tik nusispalvinęs savas pomidoras ir traškus agurkas.. muses pievelėje gaudanti katė.. ir žinojimas, kad artimiausiems viskas gerai, kad nieko esminio netrūksta.. susimąsčiau ar apskritai įmanoma tokia būsena kai nieko netrūksta..??