Ninh Bin (šiaurės Vietnamas, 2019 Kalėdų laikotarpis)
Planai Ha Giang šiek tiek susijaukė dėl mano sumušto kelio. Važiavimui kalnais užtrukome tik dvi, vietoje planuotų keturių dienų. Nevažiuojant į kalnus, Ha Giang nėra ką veikti. Tad pervažiavome miegamuoju autobusu į Ninh Bin ir apsistojome čia ilgesniam laikui nei buvome planavę, viso keturioms naktims.
Apsistoti per Airbnb radome puikią vietą – Ha Lan homestay. Tai mažas šeimos viešbutukas, kurio šeimininkė Yen nuostabiai draugiška, sumani ir šiaip labai labai mums patiko 😉 Yen kalba angliškai ir bendrauja su svečiais, o kiti šeimos nariai – jos vyras, sesers šeima sukasi restoranėlio salėje, virtuvėje ir gamina puikius patiekalus, tvarkosi viešbutuke, prižiūri čia pat esantį nedidelį daržą.
Viešbutukas yra Trang An vietovėje. Intuityviai pasirinkome šią kaimišką vietą ir pabuvę čia žinome, kad nesuklydome. Ninh Bin yra gan didelis ir ko gero nejaukus miestas (dieną nebuvom ten). Daug kas rekomenduoja apsistoti Tam Coc. Jis mažesnis, bet triukšmingas, daug turistams pritaikytos infrastruktūros ir Vietnamui būdingos betvarkės, motorolerių gausmo. O Trang An kaime, kuris visai netoliese tiek Ninh Bin, tiek Tam Coc, žymiai tyliau ir kažkiek tvarkingiau. Esi daržų, ryžių laukų, ir uolų peizažų apsuptyje:)
Be to, ši vieta yra labai patogioje vietoje lankytinų objektų atžvilgiu. Viskas arti, per 10-30 min pasiekiama motoroleriu ar per šiek tiek ilgiau dviračiu:) O jei lankytinų objektų nebesinori, gali pasiprašyti, kad suplaktų mangų, avokadų, ananasų ar kt. vaisių smoothie; ar išvirtų kvapnios stiprios kavos; ar pasiimti alaus… Ir, pakilus į ant stogo įrengtą terasą tiesiog stebėti apylinkes – vaizdingąsias uolas ir vandens užlietus laukus (sezono metu čia turėtų žaliuoti ryžių laukai), veiksmą čia pat esančioje mokykloje, vaikus gainiojančius kamuolį stadione ar kaimynų galiniam kiemelyje besikapstančias vištas:)
Lankytinų objektų Ninh Binh apylinkėse nemažai. Tiesa, pagrindiniuose ir turistų daug:) šiuo metu (žiemą), kai nėra labai karšta, čia yra turizmo sezonas (vasarą būna 40 ir daugiau). Tiesa Kalėdų dienomis vakariečių šiek tiek mažiau.
Pirmiausia keliaujame į Trâng An turą laivukais upe tarp kalkakmenio uolų.
Tai kone pagrindinis rekomenduojamas objektas/veikla čia. Pirmas įspūdis nevienareikšmiškas – prieplaukoje gan daug žmonių ir laukiančių laivų. Viskas atrodo labai turistiška:) sėdame į laivelį šiek tiek skeptiškai nusiteikę:) laiveliai keturviečiai. Jei esate dviese ir norite turėti laivelį ir irkluotoją tik sau, reik pirkti keturis bilietus. Bilieto kaina žmogui 8 eur. Perkant bilietus turi nuspręsti, kurį iš trijų siūlomų maršrutų pasirinkti. Mums rekomendavo 1-ąjį, į kurį įeina 9 urvai, trys sustojimai šventyklose. Girdėjome, kad pasirinkus kitus yra aplankoma vieta kur buvo filmuotas King Kong 😉 nusipirkus du bilietus, susodina į vieną laivuką su kita pora, pasirinkusia tą patį maršrutą:) mums pasisekė susėsti kartu su belgo ir vietnamietės gyvenančios Europoje pora. Vietnamietė kalbėjosi su irkluotoja ir jie bendromis jėgomis mums šiek tiek išvertė:)
Jausmas, kad čia pernelyg turistiška išnyksta vos išplaukus. Laivukai pasiskirsto nemažame plote, tad visai nesijaučia minios. Vaizdai nuostabūs. Jaučiasi pagarba gamtai ir istorijai. Turas užtrunka apie 3 val. Tačiau neprailgsta nes plaukimą atviroje vietoje keičia plaukimas įvairaus ilgio urvais (ilgiausias urvas apie 300 m), sustojimai pasižvalgymui po šventyklas, kopimas laiptais link aukščiau įsikūrusių maldos vietų.
Viename iš urvų prasilenkiam su valtimi, kurioje tik viena moteris, be keleivių. Mūsų irkluotoja paaiškina, kad taip mokomasi irkluoti urvuose. Urvai, kuriuos praplaukėme, yra nuo maždaug 100 iki daugiau nei 300 m ilgio. Vietomis vingiuoti ir žemi, būtina gerokai pasilenkti, kad nesusitrenktum galvos. Mūsų irkluotoja nuolat stebi, kad užsižiūrėję į ką nors įdomaus, laiku pasilenktume plaukiant pro žemą, atsikišusią vietą. Tam, kad galėtų vežti turistus, irkluotojai treniruojasi ir laiko egzaminą – turi sugebėti laviruoti valtį neprisiliečiant prie urvo sienos. Matyt yra ir kitų taisyklių:)
Vietų paplaukti laivukais Ninh Bin apylinkėse daug, Trang An – labiausiai verta dėmesio.
Kitas objektas Hang Mua apžvalgos aikštelė (Drakono kalnas).
Labai daug žmonių susirenka palydėti saulės nuo šio kalno. Čia užlipti reikia šiek tiek jėgų (500 akmeninių laiptų), bet pasistengti verta – nuo čia atsiveria nuostabi panorama.
Sekantis objektas – Thung Nham (Paukščių parkas).
Čia pusiau laukinė gamta, pusiau parkas. Tylu, negirdėti motorolerių gausmo, turistų vos vienas kitas. Centre besikurianti restoranų ir resort zona. Norint pamatyti paukščius rekomenduojama čia atvykti anksti ryte arba pavakary, dieną paukščiai būna išskridę. Jei teisingai supratome, pagrindiniai matomi paukščiai čia yra baltieji garniai, kurių koloniją galima stebėti iš vienos aikštelės parke. Tiesą sakant nieko ypatingo ar įdomaus šiame parke nepamatėme:) Nuotraukoje yra mums įdomiausias parke sutiktas gyvis, ne paukštis:)
Bai Dinh pagoda (šventyklų kompleksas).
Teigiama, kad tai didžiausias šventyklų kompleksas Pietryčių Azijoje:) tikiuosi taip ir yra nes jis toks didžiulis (visos teritorijos plotas virš 500 ha), kad sunku įsivaizduoti kas ir kodėl gali statyti dar didesnį:) Gerai, kad didžiausius atstumus čia galima įveikti elektriniu automobiliu;) Šalia senos, kalno olose buvusios šventyklos, įrengta naujas, milžiniškas šventyklų, kompleksas. Teigiama, kad naujas kompleksas atidarytas tik 2014 m., o statybos jame (kaip ir labai daug kur čia šiaurės Vietname) tebevyksta. Gal būt pritrūko istorinių žinių ar įsigilinimo į čia garbinamą budizmą, bet mums šis kompleksas sukėlė daugiau slegiantį įspūdį nei susižavėjimą.. Nors buvo ir įspūdingų momentų:)
Ilgi ilgi dengti koridoriai su paauksuotomis Budos skulptūrėlėmis sienų nišose. Rašoma kad viso šioje teritorijoje yra 5000 Budos skulptūrų. Palei sienas neužmatomo ilgumo eilėmis išsirikiavę akmeninės Budos mokinių skulptūros.
Šie koridoriai iš dviejų pusių riboja teritoriją su baseinais, skverais, šventyklomis. Gale parko, ant kalno sėdintis didžiulis didžiulis Buda, deja jis toks didelis kad net gražiai į kadrą netilpo:) ne visada gerai būti labai dideliu:)
Ir įspūdingas 13-os aukštų bokštas su plačia nuo jo atsiveriančia panorama. Labai norėjosi pamatyti jį sutemus, dauguma šventyklų apšviestos ir naktį atrodo labai gražiai.
Merginos čia (Vietname) mėgsta fotografuotis prie įžymių objektų – nuomojasi suknias, ilgas valandas skiria makiažui, dėl įspūdingo kadro;)
Tai tik dalis teritorijoje esančių objektų, kuriuos apžiūrėjome per gerą valandą. Ilgiau užtrukti čia nesinorėjo.
Jauki, mažytė Bich Dong pagoda
Išsidėsčiusi netoli Tam Coc, šalia uolos ir pačioje uoloje. Patiko ir pagoda, ir aplinka;) Viduje nuo apačios aukštyn yra trys mažos šventyklos. Norint patekti į aukščiausią reik kopti laiptais ir praeiti urvų labirintą. Tai sena šventykla. Šventyklas įrenginėdavo uoloje, urvuose ir dėl saugumo, ir dėl to, kad tokioje vietoje lengviau rasti ramybę meditacijai.
Apsilankymas Cuc Phong nacionaliniame parke
Šis parkas gan toli nuo Tam Coc ar Trang An, iki parko pradžios apie 33 km, o iki parko centro dar 20 km. Motoroleriu iki parko pradžios važiavome kiek daugiau nei valabdą. Kadangi oras mums pasitaikė apie 17 laipsniu, apsiniaukę, tai važiuojant buvo šalta, reiktų šilčiau apsirengti, apsisaugoti nuo vėjo.
Parke nemažai lankytinų objektu – labai senų medžių, urvų, gyvūnų reabilitacijos centras.
Bilietas į parką – kiek daugiau nei 7 eur dviems. Gyvūnų (vėžlių ir primatų) reabilitacijos centras yra parko pradžioje. Tik atvažiavus iš karto ten ir keliavome, kadangi buvo rytas ir mums paaiškino, kad ryte gyvunai aktyviausi. Tiek vėžliai, tiek beždžionės čia papuola konfiskuotos iš brakonierių, žmonių turguose ir pan. T.y. iš tų, kurie medžioja šiuos gyvūnus maistui ar tradicinei medicinai. Vėžlius dažniaysiai veža į Kiniją.. Vėžliai, kaip vėžliai.. bet beždžionių dalis padarė įspūdį. Į šį centra lankytojai savarankiškai neįleidžiami, lydi gidas. Leidžiama lankytis tik dalyje ir eiti tik iki linijų. Matyt, kad gyvūnus mažiau trukdyti ir mažiau pratinti prie žmonių.
Primatų dalyje keliolika rūšių beždžionių. Pagrinde ilgauodegiai langur ir ilgarankiai gibonai. Čia pamatėme ir Lan ha Bay stebėtus Cat Ba langurus. Gidas pasakojo, kad Cat ba-Lan ha Bay apylinkėse šios beždžiones beveik išnykę, priskaičiuojama iki 65 individų. Taigi tai, kad mums pasiseke ten stebėti penkių grupę tikrai nuostabu:)
Maždaug vidurkely tarp įvažiavimo ir parko centro yra nuoroda link Senovinio žmogaus urvo. Tik keliolika minučių ėjimo ir kopimo gan stačiais akmeniniais laiptais ir jau prie įėjimo į urvą. Tyrinėtojai rado ženklų, kad šiame urve žmonių bendruomenė gyveno jau prieš 7500 metų.
Tiesą sakant iš to urvo nieko nesitikėjom, manėm tiesiog dar vienas urvas, kurių jau ir čia, Vietname ne vieną aplankėm. Bet kad jau esam šalia, užsukam. Ir jis, netikėtai, palieka stiprų įspūdį:) vidus niekaip neparuoštas turistams, taigi tamsus ir natūralus. Stebėtinai didelis – iš pirmosios “salės” siauresniais praėjimais patenki į sekančias erdves, ir dar tolyn. Daug užkaborių, nišų sienose. Vieninteliu šiuolaikiniu čia esančiu įrengimu, aukštomis metalinėmis kopėčiomis, gali pasiekti dar vieną, aukštesniame lygyje esančią salę. Būnant čia, fantazija lengvai nupiešia kažkada šioje vietoje gyvenusios žmonių bendruomenės buities epizodą – laužą, guolius nišose, kitus reikmenis, kailius, vaikus… įdomi patirtis:)
Toliau važiuojame link parko centro, kur gali pasirinkti pakeliauti vienu iš kelių, ilgesnių ar trumpesnių maršrutų. Einant vienu iš jų, galima pasiekti kalno viršūnę, nuo kurios teigiama, kad atsiveria puiki panorama. Bet šį kart šis, sunkokas žygis ne mums – ir laiko per mažai, ir jėgų man stinga.. tad einame trumpesniu 2-3 val maršrutu. Šis maršrutas, tai ratas, įveikiamas gan gerai įrengtu taku, beveik visur grįsta akmenimis arba yra akmeniniai laiptai aukštyn/žemyn. Einant aplankomi keli labai seni medžiai. Pakeliui, šiek tiek į šoną nurodytas dar vienas urvas, nebesukam į jį. Tie plane pažymėti seni medžiai nėra labai labai įspūdingi (mes juk turim Stelmužę :)) ..:) bet bendrai pasivaikščiojimas po kitokį nei mums įprasta, džiunglišką mišką (rainforest) tikrai įdomus:) be to, čia jau gerai kad oras gan vėsus nes kelias nėra lengvas, gan daug aukštyn ir žemyn:)
Apibendrinant, 4 naktys Ninh Bin tikrai per daug. Kita vertus, turint daugiau laiko, atsiranda galimybė stebėti vietinį gyvenimą iš arti:) o tai gal but ir yra įdomiausia ir daugiausia paźinimo atnešanti keliones dalis:) kėlėmės anksti ryte, kad nukeliauti į šalia, mūsų kaimelyje esantį turgų, kur vietiniai žmones perka produktus, daržoves ir kt.
Degalų užsipilti toli važiuoti nereikia, galima vietinėje parduotuvėje, žavi pardavėja-operatorė mielai padeda:)
Kalėdų išvakarės, mūsų namų šeimininkės pakviesti, kartu važiavome į aikštę prie bažnyčios, kur vyko mišios..:) mums labai neįprastas renginys, su koncertu prieš mišias..:) o mes patys netikėtai atsiradome dėmesio centre, turistai ten nedažnai matyt uzklysta..:) vaikai atvirai sveikinosi, kalbino ir lietė, moterys šypsojosi, vyrai emocijų nerodė..:)
Ir ragaujame vietinius patiekalus:)
Atsisveikiname su Yen, svetingąja mūsų namų šeimininke:) spėjome tikrai susidraugauti 🙂
Na ir pagaliau vėl kelionė:) ši karta labai ilga, net 18 val užtrukusi, iki pat Hoi An.