Flores ir Tikal
Iš Semuc Champey vykstame link Flores miesto, esančio ant ežero kranto ir netoli Tikal parko. Pakeliui stabtelim Cobán paimti poros pakeleivių. Semuc sutikti lenkė Paula ir ukrainietis Nikson apsidžiaugė kai išsiaiškinom, kad tą pačią dieną kaip ir jie vykstam link Tikal ir turim auto, todėl galim pavežti ir juos. Bendrai, čia keliaudami sutinkam daug jaunų europiečių keliaujančių dažniausiai kelis mėn ar net beveik metus, po vieną ar po du. Jų planuose ar jau aplankytų šalių sąraše Meksika, Belizas, El Salvador ir kt., kai kas toliau traukia į Pietų Ameriką, kai kas jau ruošiasi namo.. Labai įdomu su jais pasikalbėti. Dauguma dirbantys, bet pasiėmę sabbatical (ilgos mokamos arba nemokamos atostogos). Sutikta lenkės/ukrainiečio pora šiuo metu apsistoję Kanadoje pagal ukrainiečių prieglobsčio programą. Ten dirba miške – gaisrų sezonu ugnegesiais, pavasarį ruošiasi sodinti miškus, o žiemą, kai miške darbų nėra, keliauja po šiltas šalis 🙂 kelione nuo Semuc iki Flores užtrunka apie 7 val. Atstumas nėra labai didelis, bet greitis keliuose mažas – ant kelio žmonės, šunys, karvės, motoroleriai, tuk tukai, sunkvežimiai… bet dairantis aplink, laikas neprailgsta. Šiame kelyje dar viena “atrakcija” – persikelimas per upę “keltu”, kuris tikrai neatrodė patikimai, tad pasiekę kitą krantą, lengviau atsikvėpėm..:)
Automobilių “keltai” per upę. Neturėjom kitos išeities, teko keltis ir mums, jauku nebuvo, bet viskas baigėsi gerai;) na, čia tai kasdienybė 🙂
Flores – jaukus miestas ant gražaus ežero krato. Įsikūrėme jaukiam bute saloje, su vaizdu į ežerą. Buvo gera grįžti į civilizaciją, pasivaikščioti gatvėmis, nueiti pavakarieniauti į restoranėlį 🙂
Kitą rytą, po pusryčių išvykom į Tikal. Ten, pačiame parke yra trys viešbučiai, viename jų, Tikal Inn apsistojome vienai nakčiai, kad būtų patogu apžiūrėti parką dieną, pamiegoti ir išeiti į saulėtelkio turą kitą rytą.
Parkas – milžiniška gamtinė ir archeologinė teritorija, turtinga ne tik majų civilizacijos palikimo, bet ir augalų, gyvūnų, kurie čia kruopščiai saugomi.
Ypač įspūdingas jausmas buvo matyti neprėpiamas džiunglių tolybes nuo šventyklų viršaus – kiek akys mato tik džiunglės, džiunglės.. su kur ne kur kyšančiais senovinių šventyklų bokštais..
Ir dar stipriau šis jausmas pasireiškė anksti ryte. Kai su saulėtekio turo grupe ir gidu užkopėme į vienos šventyklos viršų ten jau buvo prisirinkę žmonių, visi susėdę ant laiptų kaip teatre laukė iš už horizonto patekančios saulės..:)
Viskas – džiunglės ir šventyklos skendėjo mistišką atmosferą kurinčiame rūke.
O “vyšnią ant torto” šiame mistinio/fantastinio filmo kontekste – miške nepaliaujamai riaumojančios beždžionės staugūnai. Nors tai visai nedideli gyvūnai, dėl ypatingos struktūros kaulo jų garso generavimo aparate, jų skleidžiamas garsas toks, kad atrodo riaumoja dideli baisūs žvėrys, gal dinozaurai..:) joks video ar oto to žinoma perteikti negali.. bet, nors dėl debesų, gražaus saulėtekio taip ir nebuvo (tiesiog tapo šviesu), tas patirtas mistiškumo jausmas buvo dar geriau – kažkas visiškai naujo, dar niekad nepatirto.
Saulėtekio turas į Tikal buvo labai gera patirtis. Verta nepatingėti atsikelti naktį ir išeiti į tokį turą. Tik labai svarbu gidas. Mūsų viešbučio rekomenduotas gidas Nixon atsidavęs savo darbui, išmanantis ir gamtos, ir istorinius dalykus, neapsiribojantis tik majais ir Gvatemala. Pasakojo ir rodė daug, tik spėk klausti ir dairytis. Apsidžiaugė, kad mes iš Lietuvos, sakė jam įdomi mūsų šalių istorija.. be to, puikiai kalbantis angliškai 🙂
Gidas demonstruoja kaip tik naktį, apšvietus žibintu atsiskleidžia stelos ornamentai. Prašvitus tų visų raštų nebesimato.. stelos tokie vertikalūs majų kūriniai, kuriuose jų raštu ir piešiniais pasakojama kokia nors istorija, įvykis, apibūdinamas valdovas, pergalė, ar pan.
Jums gali būti įdomu
Rio Dulce, Livingston, Quirigua archeologinis parkas
Kopimas į Acatenango ugnikalnį
