Semuc Champey

Džiunglės, upė ir natūralūs baseinai, majai, šokoladas.. taip trumpai būtų galima apibūdinti šią kelionės atkarpą.

Pagrindinis traukos centras, dėl, kurio keliautojai važiuoja į šią sunkiai pasiekiamą vietą yra Semuc Champey parkas. Čia 300 m ilgio Cahabon upės atkarpa pasislepia po natūraliai susiformavusiu kalkakmenio “tiltu”. “Tilto” įdubas užpildo paviršiumi tekantis turkio spalvos upės vanduo, kuris krisdamas nuo vieno baseinėlio į kitą suformuoja kaskadas. Baseinėliai pakankamai gilūs ne tik maudytis, bet ir (kai kur) nardyti.

Mūsų buvimą šioje vietovėje neabejotinai praturtino tai, kad apsistojome B’antiox svečių namuose įrengtame namelyje tarp medžių. Amerikiečio Brian, gvatemalietės Silvijos ir jų šeimos draugės lenkės Paulinos prižiūrimi svečių namai, ypatinga vieta. Pirmiausia, pats namelis augalų apsuptyje buvo jaukus ir padovanojo pažinčių su gyvūnais tiesiog sėdint balkone. Pvz. Šis driežas rytais ir vakarais leido laiką ant šakos šalia šalia balkono visai nesijaudindamas dėl mūsų buvimo. Aukštai viršūnėje medžio vaisiais vaišinosi tukanai ir kiti paukščiai. Pasivaišinti vaisių likučiais kas vakarą užsukdavo oposumas..

Be to, Brian’as, čia turi didelę teritoriją, kurioje kuria savo svajonių kampelį. Apie savo planus jis gali pasakoti ir pasakoti, tik spėk klausytis 😉 o šiuo metu teritorijoje gausu žydinčių ir vaisius vedančių augalų – kava, kakava, citrusai, papajos, ananasai.. apie kurių augininą buvo įdomu daugiau sužinoti. Na ir, jis tikras džiuglių fanas, tad kelias valandas vedžiojo, rodė ir pasakojo daug įvairių dalykų nuo augalų ir paukščių, iki mistiškų įvykių jo stebimų šiose vietovėse.

Namų šeimininkai pasakojo, kad šiose vietovėse gyvenantys Q’eqchi majai yra ko gero vargingiausiai gyvenantys vietiniai žmonės šalyje. Dauguma suaugysių yra baigę tik 1-2 klases, nemoka skaityti, dirba sunkius, menkai apmokamus darbus iki kurių kartais tenka daugybę kilometrų eiti pėsčiomis.. tas vargas aplinkoje labai jaučiasi.. vaikai.. pakelės pilnos alkanų, sergančių šunų.. trobelės ypatingai varganos.. elektra čia (kaip ir daug kur atokesnėse vietovėse Gvatemaloje) tik iš saulės.. majai žinoma sau negali leisti to įsirengti, tad elektros niekas neturi.. maistas gaminamas ant ugniakuro, jie taip įpratę ir turbūt jiems atrodo, kad taip ir turi būti. Bet nel nuolatinio malkų poreikio laužavietėms kūrenti, kaip ir dėl vis naujų plotų reikalingų kukurūzams, naikinami miškai..

Tačiau kaiminystėje įsikūrusi majų šeima – mama, tėtis ir trys vaikai, anot Brian išskirtinai tvarkinga. Mus einančius pro šalį nuolat sveikino ir kalbino simpatiška mažylė Joselin..:) Mama kokybiškai ruošia šokoladą bei praveda šokolado gamybos demonstraciją svečiams už simbolinį mokestį. Už 100Q (12 eur) gavome bevei 2 val patirtį ir išsinešėme nuostabaus skonio mums dalyvaujant pagaminto šokolado (pieniško ir su kardamonu) plytas. Kardamonas čia augantis prieskonis, kakava irgi surinkta nuo aplink namus augančių medžių.