Transilvanija, Rumunija, per Budapeštą (2023 m. vasaros/rudens sandūra)

Rumunija norimų aplankyti šalių sąraše buvo jau ilgą laiką, tik vis neatsirasdavo progos ir/ar laiko.. Šį kartą progą sukūrė Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas (World Athletics Championships Budapest 23) Budapešte, kuriame nutarėm apsilankyti. O, kad nebūtų ilgas važiavimas automobiliu iš Vilniaus vien dėl kelių dienų dideliam mieste, tapo aišku, kad čia ir yra ta gera proga aplankyti Rumuniją:)

Taigi kelionė gavosi Vilnius – Varšuva (nakvynė) – Budapeštas (3 nakvynės) – Rumunija (7 nakvynės)- (taip pat atgal, 1 nakvynė Čekijoje) – Vilnius. Geras dalykas šioje kelionėje, kad išskyrus pora neužbaigtų atkarpų Lietuvoje ir Lenkijoje – visi kiti keliai tarp sostinių – puikios autostrados, manau po metų nuo Vilniaus per Varšuvą, Budapeštą iki Sibiu ar gal ir toliau Rumunijoje jau bus galima lėkti ištisine autostrada (tik svarbu nepamiršti įsigyti vinječių Čekijos, Slovakijos, Vengrijos keliams). Išskyrus Buchareštą – iki jo kelias gal ir primena autostradą, bet tik primena:)

Apie Budapeštą – gražus, didelis, didingas miestas, kurį kada nors matyt aplanko kiekvienas keliaujantis europietis ir ne tik;) Mums pagrindinė “atrtakcija” buvo apsilankymas čempionate, naujame gražiame stadione. Tai ši dalis tikrai patiko – nauja patirtis, santykinai iš arti matomi sportininkai, kuriuos įprastai stebime ekranuose.. didžiulis kiekis žmonių prapliumpantis šūksniais ir plojimais sportininkui įveikus rungtį.. ar visuotinis atodūsis jei nepasiseka.. 🙂 Bent vieną kartą verta pamatyti, ypač tiems, kurie kaip mes, kiekvieną čempionatą seka per TV, žino sportininkus, turi savo favoritus ir mėgstamas rungtis 🙂 Į stadioną ėjome dvi paskutines čempionato dienas, to tikrai užteko 🙂 Ir dėl žmonių ir ypač dėl labai didelio karščio, tai nebuvo labai lengvi vakarai 🙂

O dienomis dairėmės pačiame mieste. Viską sunkino 34 laipsnių karštis.. bet šiaip – gerai buvo atvykti ir bent kiek pažinti šį didelį, seną, draugišką, gyvą miestą 🙂 Jeigu pati Vengrija gal ir nėra ta šalis į kurią norėtūsi vykti, tai jos šidis – Budapeštas, tikrai vertas būti aplankytas:) man ji šiek tiek, kažkuo priminė Stambulą – gal kad dvi dalys Buda ir Peštas (kaip azijietiška ir europietiška Stambule), gal kažkokia bendra osmaniška įtaka.. nors labai skirtingi, bet ir kažkuo panašūs 🙂

Rumunija. Corvinilor pilis

Nuo Budapešto iki pirmoms nakvynėms Rumunijoje pasirinkto Sibiu miesto, kiek mažiau nei 6 val. kelio automobiliu. Gal būtų greičiau, bet Rumunija nėra šengeno šalis, todėl, nors čia ta pati Europos Sąjunga, pasienyje reikia įveikti kontrolės punktą, kas užtrunka visai ilgai (apie 45 min.), o turint galvoje, kad už lango plieskė karštis, tai atrodė dar ilgiau.

Jau Rumunijoje, pakeliui link Sibiu, sukame aplankyti pirmos Transilvaniškos pilies – Castelul Corvinilor (Corvins’ Castle), šalia Hunedoara miestelio. Rumunija pasitiko 36 – 38 laipsnių karščiu, tad pasislėpti tarp storų pilies mūrų buvo visai gerai 🙂 Ši XV a. pilis įvardijama kaip vienas iš Rumunijos stebuklų, yra didžiausia Transilvanijos pilis, bet žymiai mažiau populiari tarp lankytojų nei paslaptingoji Bran (Drakulos) pilis ar Peles rūmai (ir tai didelis jos privalumas) 🙂 Corvinilor pilis buvo pastatyta gintis nuo Otomanų imperijos – buvo fortas ir kalėjimas, tad matė daug.. šiuo metu dalis tų patirčių yra atskleistos pilies ekspozicijoje ir aprašymuose, kai kurie iš jų tikrai šiurpinantys.. kam norisi stipresnių patirčių, manau galima jų rasti – šalia pilies, ūkiniame pastate yra įrengta atskira kankinimų ekspozicija.. Mums nesinorėjo.. man užteko kiek to pamačiau ir sužinojau pačioje pilyje skaitydama užrašus šalia eksponatų ir klausydama audiogido pasakojamų istorijų apie pilies bokštus, valdovus ir čia laikytas meškas, kurioms kartais atiduodavo belaisvius.. Nors palyginti negaliu, nes tai buvo vienintelė mūsų aplankyta Transilvanijos pilis, manau kad ji verta dėmesio dėl savo autentiškumo, įdomių istorijų ir ne per didelio populiarumo 😉

Bet man iš šios vietos dar labai įstrigo kontrastas tarp didingų, gražių pilies ir aplink ją dar išlikusių pastatų ir šalia esančio komunistinių valdytojų sudarkyto Hunedoara miestelio .. žiauru kaip per 50 metų sovietų pastatyti ir remiami komunistų lyderiai stiprią, gražią ir galingą šalį nuskurdino ir sudarkė.. Vis dėl to, džiugu matyti, kad tie laikai jau praeity, šalis sparčiai atsigauna naikindama sovietmečio žaizdas..:)

Sibiu

Tai vidutinio dydžio saksoniškosios Transilvanijos miestas, dar vadinamas “Miestu su akimis” dėl ypatingos formos strogdangių. Daug daug “akių” – po dvi, po keturias ar šešias žvelgia į praeivius besidairančius po jaukias gatveles, prisėdusius vienoje iš daugybės kavinių ir restoranų, ar centrinės aikštes renginiuose besidžiaugiančius vis dar vasariška šiluma. Čia apsistojome dviem naktims – iš čia vyksime į Transfăgărășan ir po to grįšim.

Transfăgărășan kelias ir kalnai aplink.

Tai vienas iš įspūdingiausių Europoje kelių per kalnus. Jis buvo nutiestas Čeučesku nurodymu, kuris kelio poreikį grindė kariniais tikslais, sakė, kad padės apsiginti nuo bet kada galinčios užpulti Sovietų Sąjungos.. bet iš tikro matyt buvo reikalingas patenkinti diktatoriaus norą pasipuikuoti.. Gal būt galima bent iš dalies jį suprasti – nuo viršaus į patį kelią ar jo apylinkes atsiveria įspūdingi vaizdai. Į viršų galima pakilti vingiuojančiu garsiuoju keliu arba gondola. Gondola galima tiek pasikelti ir nusileisti, palikus automobilį aikštelėje, arba pavyzdžiui tik nusileisti, kuo mes ir pasinaudojom – pusė komados leidosi automobiliu, o mes dviese gondola iš kurios vaizdas atsiveria dar kitoks:) Gondola nusileidžia aikštelėje, nuo kurios galima nukeliauti iki čia esančio krioklio. Deja mums nusileidus, lietus taip pylė, kad norėjosi tik greičiau į automobilį. Planuojant kelionę, naudinga žinoti, kad apie 15-16 val. šioje vietoje dažniausiai lyja, tad verta atvykti kuo anksičua ryte:) Ir dar – žiemos metu kelias dėl saugumo uždarytas, bet gondola veikia, tad turėtų būti įspūdinga pasikelti pasigrožėti snieguotais kalnais.

Nuo viršuje esančio parkingo veda keli pažymėti skirtingo sunkumo hikingo takai – galima vietoje pasivaikšioti aplink ežeriuką, pasikelti iki viršuje eančios perėjos, ką mes ir padarėme, arba išsiruošti į žygį su nakvyne iki tolimesnių viršūnių. Čia esančiuose restoranėliuose galima pavalgyti, arba apsipirkti gausybėje prekyviečių, kur vietiniai pardavinėja sūrius ir kitas kaimiškas gėrybes.. 🙂 Viršuje, bent jau rugsėjo pradžioje, šalta ir labai vėjuota, tad būtina turėti kuo apsirengti. Na ir žinoma, tokiuose hikuose niekad nepamaišo geri batai.

Turas per senus kaimus ir miestelius: Biertan, Sighișoara, Viscri.

Po dviejų naktų palikome Sibiu ir leidomės per senus kaimus ir miestelius. Pakeliui, ypač įvažiavus į kaimus, arklių traukiamą susisiekimo priemonę visai dažnai gali pamatyti 🙂

Biertan miestelis mažytis, jo ašis maždaug 500 m senumo Evangelikų liuteronų bažnyčia, kuri tuo pačiu buvo ir gynybinis fortas. Bažnyčios viduje daug senų išlikusių daiktų, kurie kuria stiprų specifinį senovės kvapą tikrąja šio žodžio prasme ..

Sighișoara – XII a. saksų įkurtas miestas- fortas, su išlikusiu, į UNESCO įtrauktu jaukiu senamiesčiu, įspūdingu laikrodžio bokštu, išskirtiniais dengtais mediniais laiptais ir daug kitokių detalių.. Senamiestyje yra daug vietų pavalgti ir jaukių kavinukių 🤎 🧋

Saksoniškas Viscri kaimas pats savaime įdomus nes senas, autentiškas, toli nuo pagrindinių kelių, gtad matyt išlaikęs labai daug buvusių laikų dvasios. Įdomu, kad jame Rumunijos gamtą pamėgęs princas Čarlzas (db karalius Karolis) turi savo kaimiškus namus. Šiuos jo namus net galima aplankyti. Deja būtent tą dieną kai lankėmės rezidencija lankytojams buvo uždaryta. Bet vis tiek įdomu bent pro vartų plyšelį į kiemą žvilgtelti, o plyšelių tvoroje yra 🙂

La Odai kempingas/glampingas

Po žavių senų miestelių lankymo dienos sukome link Bran, pravažiavome populiariąją Bran pilį nestojant nes jau labai vakarėjo (tik spėjome pamatyti kad tai labai populiarus objektas), ir sukome į kalnus link dviem sekančiomis naktims pasirinkto La Odai kempingo kalnuose 🏕️. Jį pasiekėme jau sutemus, paskutinius kelis šimtus metrų labai siauru duobėtu keliuku.. bet užsakyti nameliai pasitiko šilti ir jaukūs. Naktį į namelį į pro langą žvelgė įspūdinga mėlynoji super pilnatis (taip ji tuo laikotarpiu vadinosi)..:)

Prašvitus, nuo terasos atsivėrė nuostabus vaizdas į kalnus. Šiuo vaizdu, galėjau gėrėtis visą dieną, nes dėl judėjimo tarp didelio karščio lauke ir kondicionierių viduje, stiprokai peršalau 😪🤧😓 Tad, kitiems bendrakeleiviams išvykus į suplanuotą hikingą, likau gerti arbatos, skaityti ir bandyti pasveikti prieš sekančias kelionės dienas..:) bet nesiskundžiu, vargu ar galima rasti malonesnę vietą trumpai pasirgti ..;)

O kita komandos dalis tuo tarpu hikin’o:)

Deja, kaip jau baigiantis kelionei paaiškėjo, negalavimas buvo ne peršalimas, o covid.. per sekančią parą simptomai pasireiškė ir kitiems. Tiesa dar kelias dienas negalvojome kad tai covid, todėl bandėm susirinkti visas jėgas ir tęsti kelionę kaip planuota.

Busteni

Kurortinis miestelis šalia kalnų. Daug atostogaujančių vietinių.

Kelias link Bucharešto (oro uosto)

Iš anksto taip buvom susiplanavę, kad vaikai, kuriems į darbus reikėjo grįžti anksčiau, parskris iš Buchrešto, o mes dar pabūsim Rumunijoje keliomis dienomis ilgiau, ir neskubėdami grįšim. Skrydis su Lot labai patogus/greitas valanda Buchareštas – Varšuva, dar valanda Varšuva – Vilnius, ir jie namie. Tiesa kelias nuo Busteni iki Bucharešto, vertas atskiro paminėjimo:)

Brasov

Dar vienas gražus jaukus rumuniškas miestas, kur tikrai miela pabūti.

Čia vaikštant po miestą vienoje cerkvėje Laimis sako “labai stiprus smilkalų kvapas”, aš nustebau “koks kvapas”.. Tada paprašėme vaikų, kurie jau buvo parskridę į Vilnių, pasidaryti covid testą, netrukus gavom žinutę, kad jis teigiamas.. Tada veiksmas vystėsi greit – visi planai dar kažkur vaikštinėti buvo atšaukti, prigriebėm kažko valgomo, ką galima parsinešti “namo”. Ten vakarą leidom lovoje stebėdami kaip Lietuva įveikė JAV komandą. Atšaukėm planus aplankyti dar vieną Rumunijos miestą Cluj-Napoka, ir nusiteikėm kuo anksčiau ryte startuoti namo..

Greičiau namo..

Sveikata abiejų buvo tokia, kad norėjosi kaip įmanoma greičiau grįžti.. Bet taip toli nusibeldus (apie 2000 km) gavosi dvi dienos po 12 val. vairavimo pasikeičiant. Vėl su kamščiu remontuojamoje autostrados dalyje Rumunijoje, su netrumpu pastovėjimu prie Rumunijos sienos, o nuo jos ir mintyse, ir garsiai dėkojant vengrams, slovakams, čekams ir lenkams už nulietas autostradas, degalines, kurios duoda šilto maisto, jaukiam butukui Čekijoje netoli greitkelio, intrenetui, kuris transliavo rungtynes Lietuva – Serbija… Galiausiai, įveikus toli gražu dar ne tokią nulietą Via Balticos statybvietę Lietuvoje, autostradą Kaunas – Vilnius, su palengvėjimu įsitaisėm savo namuose, savo lovoje su tikslu pasveikti 🙂

Apibendrinimas

Kelionė puikiai prasidėjo, atnešė naujų patirtirčių ir pažinčių. Pabaigą deja sujaukė covid, bet būna ir blogiau:) Visumoje Rumunijai dedu daug storų pliusų. Nors iki kelionės buvome skaitę/girdėję, kad ji graži, kad miesteliai jaukūs ir pan., bet tai ką pamatėm buvo stipriau ir patiko labiau nei tikėjomės 🙂 Mielai dar grįžčiau neskubant paklaidžioti po šią jaukią, gražios gamtos, didingų pilių, draugiškų žmonių, skanaus maisto ir keliautojų dar nelabai atrastą šalį :))