Pasibastyti po Islandiją.. (2022 liepa)

Islandija.. šalis, kur nukeliauti turbūt svajoja daugelis, mes ne išimtis.. Paskutinieji metai aiškiai leido suprasti, kad įprastas pasaulis gali akimirksniu apvirsti aukštyn kojomis.. ir tai tik sustiprino norą svajones pildyti dabar nes nežinia kas nutiks rytoj.. 🙂

Sutarėme, kad pirmą kartą į Islandiją geriau keliauti vasaros viduryje, kada didžiausia tikimybė gero oro ir beveik nesutemsta..:) AirBaltic lėktuvo bilietai Vilnius – Ryga – Reikjavik (ir taip pat atgal) įkrito į el. pašto dėžutę pavasariui baigiantis. O tada beliko susiplanuoti visa kita – auto nuoma, nakvynės, maršrutas ir t.t.. ir, atėjus laikui, iškeliauti.

Keliaujant savarankiškai, aktualus dalykas – auto nuoma. Islandija brangi šalis, be to specifinė – norint pasiekti kai kuriuos objektus paprasto automobilio gali ir neužtekti. Taigi, ėmėmės žiūrinėti visureigio tipo automobilio.. ir kainos nepradžiugino ;(( tačiau išeitis atsiranda, kai ieškai 😉 Facebook kelionių grupėje net keli žmonės rekomendavo auto nuomotis iš Reikjavik gyvenančio lietuvio. Parašiau jam ir sutarėm – Nissan Pathfinder, 95 Eur/para, su kai kuriais kempingavimui reikalingais dalykais ir, su galimybe miegoti automobilyje.

Taip taip, miegoti automobilyje neatrodo labai patrauklus variantas, užtat suteikia laisvę važiuoti kur nori, sustoti kur esi, neprisirišti prie užsakytų nakvynės vietų. O kempingų yra visur, į juos gali atvykti bet kada, kad ir vidurnaktį be rezervacijų. Sala pasižymi ne itin maloniais ir labai greit besikeičiančiais orais – gerokai šalčiau, stipriai vėjuota, dažnai lyja. Tad, viena vertus, tokiomis oro sąlygomis, kempingavimas neskamba viliojančiai, kita vertus, kelionės planus gali tekti dažnai keisti. Dabar, po kelionės, jau žinau, kad taip ir vyksta – žiūri į orų žemėlapį (labai patogus, išsamus ir tikslus, kelioms dienoms į priekį yra čia) ir bandai važiuoti ten kur tą dieną šilčiau ir mažiau lietaus.. Aišku, į kitą salos pusę, pamatęs, kad ten saulėta, greit neperlėksi, bet prognozės kelioms dienoms į priekį gan tikslios, tad planuotis pagal jį puikiai galima.

Įsimetėm miegmaišius, palapinę (nes galvojom jei oras leis joje miegoti bus patogiau nei automobilyje, taip ir buvo), drabužių nuo šalčio, vėjo, lietaus, žygio batus, kelioninių indų rinkinį, greit/paprastai paruošiamo maisto ir kt., ir išvykome iš anksto užsisakę tik pirmą nakvynę ir susidėję į galvas įdomiausias vietas 😉

Visa kelionė trumpai

Viso Islandijoje praleidome 14 dienų. Mums jų užteko susipažinti su sala – apvažiuoti aplink ir dar įlįsti šiek tiek į gilumą. Automobiliu įveikėme beveik 4000 km, o pėsčiomis daug tūkstančių žingsnių. Turint galvoje, kad kelių buvo visokių – tiek gerų asfaltuotų, tiek džipams labiau tinkamų akmenuotų gruntkelių, ir kad mūsų senukas Nissan toli gražu ne spartuolis, ypač į kalną :), 4K kilometrų tikrai nemažai ..:)

Oras: Per visą laiką (liepos 6 – 20) blogas oras, kai ištisai lijo, pūtė labai stiprus vėjas ir nieko nesimatė dėl rūko/debesų buvo dvi dienas – antrąją, kai ką tik atvykę važiavome “Golden circle” maršrutu ir dar vieną dieną kelionės viduryje, kai jau matėmblogą orą prognozėje ir, iš anksto susiplanavę, ramiai ją praleidome svečių namuose, važinėjantis aplink, ragaujant maisto ir mirkstant karšto vandens vonioje ant fiordo kranto. Kitomis dienomis, vienoje ar kitoje salos vietoje buvo jei ne saulėta, tai bent ištisai nelijo, tad buvo galima tyrinėti įspūdingą Islandijos gamtą.

Aukščiausiai temperatūra dieną kilo iki 16 -17 laipsnių, o šiaip dienomis svyravo apie 10 – 13 laipsnių. Vakarais visaip – buvo ir 10, ir 5..) Pridedant vėją, kai kuriomis dienomis/vakarais tokį stiprų, kad primusas be priedangos nedegė, turbūt nieko keisto, kad apranga buvo tik šilta arba labai šilta: pirmo termo sluoksnio beveik neteko nusirengti, dažniausiai reikdavo ir antrojo, o vakarais – striukės – plonesnės nuo vėjo, arba storos (slidinėjimo) nuo vėjo ir šalčio, pirštinių.. aš turėjau ir šiltą kepurę, pravertė:) Bet prie tokio oro pripranti, o gamta tokia įspūdinga, kad didelio diskomforto nekelia:)

Nakvynės: miegojome maždaug trečdalį laiko automobilyje, trečdalį (kai oras buvo geresnis) palapinėje, o likusią dalį – svečių namuose. Kambarį svečių namuose kelioms dienos į priekį užsisakyti įmanoma net šiuo labai turistiniu metu. Ne pačiose populiariausiose vietose gal būt galima rasti net ir tam pačiam vakarui, bet kiek kur buvome kambariai buvo pilnai užimti, tad geriau planuotis bent prieš dieną-dvi. Daugiausia pasirinkimo per Booking. Kiti galimi variantai po stogu – hosteliai arba viešbučiai. Mes prioritetą teikiam privačiam apgyvendinimui, t.y. butukai/kambariai arba šeimyniniai svečių namai. Nes ten gali bent šiek tie arčiau prisiliesti prie šalies žmonių gyvenimo, bendravimas šiltesnis, tiesiogiai su šeimininkais. Be to, tokio tipo apgyvendinimo vietos skirtingos, būna įvairiose, įdomiose vietose.. Islandijoje, nutolus nuo sostinės, yra arba maži miestai/miesčiukai, arba fermos/ūkiai. Tad ir svečių namai dažniausiai yra įkurti šalia fermų, bet nebūtinai 🙂 Tiesa, dar vienas variantas po stogu – namukai ar kambariai kempinguose. Beveik visuose kempinguose, kuriuose buvome apsistoję, buvo arba namukai, arba didesnis namas su nuomojamais kambariais. Neišbandėme, kiek tikrinau, bent tam pačiam vakarui visi jie būdavo užimti, o kaina pasirodė gan aukšta. Kita vertus, kaina dalykas reliatyvus, kas kelionės pradžioje atrodė aukšta kaina, tam tikromis sąlygomis jau atrodė geras variantas..:) O kai grįžome iš Islandijos, kurį laiką jokios kainos nebeatrodė aukštos.. 🙂

Maršrutas trumpai: Nuo Reikjavik pirmiausia pasukome “Golden circle” maršrutu, po jo, leidomės link pietų (Vik apylinkės) ir tolyn, į rytus (Egilsstaðir apylinkės), vėliau – šiaurinė dalis (aplink Akureyri miestą), iš kur, kirtome gilyn į salą, gruntiniais keliais iki Hveravellir rezervato ir Landmannalaugar kalnyno (be džipo šią dalį reikėtų praleisti), tuomet į vakarinius fiordus ir atgal į Reikjavik.

Kainos: didelės.. kas pigu, tai kempingai 25-35 Eur dviem žmonėms, su dažniausiai įskaičiuotu dušu ir kitais minimaliais patogumais. Nakvynės svečių namuose nuo 100+ Eur nakčiai (kambarys, bendra vonia, kartais virtuvė, visada patalynė, rankšluosčiai). Maistas – sriuba 15-20 Eur (20 soti, su ėriena ar žuvimi); paprastas maistas, pvz. koks troškinys valgyklos tipo įstaigoje šalia prekybos centro arba fish and chips kioske – 20 Eur. Restorane – patiekalas nuo 35 Eur. Kava 3-4 Eur. Kuras apie 2,5 Eur. Pusryčiai svečių namuose nuo 15 Eur/žmogui.

Bendra naudinga info: turbūt esminis dalykas būti pasiruošus oro sąlygoms tokioms kokios ten yra.. Kad nereiktų šalti ir šlapti, reiktų turėti šiltų ir neperšlampamų drabužių, gerus, neperšlampančius žygio batus, pirštines, kaklo movą.. jei planuojama apsistoti kempinguose – šilti miegmaišiai ir kt. komfortiškam miegui. Reikėtų būti pasiruošus neprisirišti prie iš anksto suplanuoto maršruto, bet sekti oro prognozes ir, kiek įmanoma, keisti kryptį pagal orą. Lietui lyjant ne tik nekomfortiška, bet ir didelė dalis grožio slepiasi rūke ir debesyse.. Na ir kitas, labiau asmeninis pastebėjimas – man Islandija labiau pasijuto atitrūkus nuo pagrindinių turistinių srautų/autobusų maršrutų.. Tam, kad patekti į tokias vietas reiktų išsukti iš pagrindinių kelių, pasukti labiau link salos vidurio ar į mažiau populiarius iškyšulius. Daug kur ten nebe asfaltas, o gruntiniai keliai. Kai kurie gruntkeliai stipriai akmenuoti. Šiaip, kelionei po Islandiją džipas nėra būtinas, bet su juo saugiau/ramiau, o be jo reiktų atidžiau žiūrėti ženklus ir kelių aprašymus, kažkurių maršrutų atsisakyti..

Didžiausią įspūdį palikusios vietos/atrakcijos. Iš tikro tai patiko viskas, salos visuma ir ypatinga ten tvyranti aura.. bet kelis objektus būtų galima išskirti:

“FlyOver Iceland” virtuali atrakcija, Reikjavike; Aisbergų lagūnos pietinėje pakrantėje (tiek pasiplaukiojimas mažesnėje Fjallsárlón, tiek pasivaikščiojimas didžiosios pakrante Jökulsárlón; Geoterminės zonos, kur jautiesi lyg kitoje planetoje: Hverir – yra netoli Myvatn ežero, labai populiari vieta, daug žmonių, bet tikrai įspūdinga. Čia ypač stiprus sieros kvapas. Galima pasivaikščioti aplink apačioje, bet verta apeiti ratą lipant į kalną (status pakilimas, gali būti pavojingas jei šlapia/slidu), nuo kurio atsiveria plati nežemiška panomara); mistiškas Hveravellir rezervatas – atokus, yra salos gilumoje, mažiau kas iki jo privažiuoja nes kelias akmenuotas. Tai vieta, kurioje kurioje burbuliuoja, šnypščia šaltiniai, čia galima išsimaudyti baseine sumontuotame iš akmenų, į kurį natūraliai atitekantis beveik verdantis vanduo maišomas su vamzdžiu atvestu šaltu vandeniu. Be to, čia ypač mistiškos apylinkės, kur tiesiog einant taku vedančiu per lavos laukus iš urvų žemėje sklinda šiluma ar kyla garai, jausmas lyg keliautum į Mordorą.. čia laaabai vėjuota..); Atlanto mormonų (puffins) kolonija rytuose šalia Borgarfjörður Eystri (puikiai įrengta – saugu paukščiams ir patogu žmonėms stebėti paukščius besikuičiančius urvuose, nešančius žuvis mažyliams, plaukiojančius ar snaudžiančius šlaite); Landmannalaugar kalnynas – tiek žygiai jame, tiek karšta upė, kurioje galima maudytis. Šios vietos minusas labai labai daug žmonių kempinge ir tokiam kiekiui nepritaikyta kempingo infrastruktūra. Tačiau kalnuose žmonių nesijaučia, tad žygiavimui viskas tikrai puiku, o vaizdai viską atperka:). Papildoma atrakcija – norit patekti į kempingą, automobiliu reikia kirsti dvi viena šalia kitos tekančias upes. Su žemu auto to padaryti nepavyks, matėme to įrodymą (Mercedes mikroautobiusiuką “užpylę” lenkai blaškėsi ieškodami pagalbos.. ). Bet, norint pasivaikščioti po šiuos kalnus, patekti į kempingą nėra privaloma – galima apsistoti aikštelėje prieš upes, ne kempinge, o į kempingo dušą (atskirai mokamas) ar WC nueiti pėsčiomis tiltu); kriokliai – Detiffos šiaurėje, Dynjandi Westfiorduose; Banginių turas – didžiulio banginio nepamatėme, bet didieji delfinai (o gal maži banginiukai) išnirdavo ir vėl nirdavo į gelmę visai netoliese laivo..; .. ; Bendrai visoje Islandijoje labai juntama ir patiko pagarba gamtai, kai stengiamasi ir keliautojai skatinami grožėtis gamta jai nepakenkiant.

O toliau, aprašymai su daugiau detalių.. 🙂

Reikjavik

1ma d. Pirmą nakvynę per Airbnb užsisakėme Reikjavik pakraštyje, kad bent kiek apsiprastume šalyje prieš leidžiantis į kelią;) Lėktuvo pakeleivis, rekomendavo būtinai išbandyti atrakciją “FlyOver Iceland” (https://www.flyovericeland.com). Automobilį radome aikštelėje prie oro uosto, bet pasirašyti sutartį su savininku susitikome miesto pakraštyje. Sutvarkius auto reikalus, Google parodė, kad “Fly Over Iceland” atrakcijos vieta vos už 200 m, pasinaudojom proga nuvykti ten. Tad pažintį su Islandija pradėjome “skrydžiu” virš jos.. Rekomenduoju ir kitiems – super virtuali patirtis – “praskrendi” virš gražiausių Islandijos vietų, nuo aukščio sukasi galva ir užgniaužia kvapą! Tikrai dėkingi pakeleiviui už rekomendaciją.

Iki vakaro dar buvo laiko, tad išėjome pasižvalgyti po sostinę. Lijo vis stipriau, tad neilgai pasivaikščiojus, praėjus žymiąja vaivorykštės gatve, pasižvalgius į bažnyčią, teko dumti į nakvynės vietą ir, išsimiegojus, bei sukirtus sočius pusryčius, kuriuos paruošė draugiška buto šeimininkė filipinietė jau keliolika metų gyvenanti Islandijoje, leistis į kelią..⛺️🚙⛰

2a d. Orų prognozė sričiai aplink Reikjavik nieko gero nežadėjo – lietus, lietus, lietus, vėjas.. bet galvojom vis tiek pradėti nuo populiariųjų “Golden circle” objektų. Tad su srautu keliautojų automobiliais, autobusais leidomės nuo vieno objekto prie kito: Kerið krateris, ant kurio krašto vėjas buvo toks stiprus, kad tikrai buvo baisu nuskristi..

Įspūdingi, keliapakopiai Gulfoss kriokliai, kur net per lietų skraistėmis, neperšlampančiomis kelnėmis ir striukėmis apsiginklavusių didelių, mažų, garbaus amžiaus, įvairių rasių keliautojų minios.. Šalia įrengtas didelis pastatas (restoranas, parduotuvė, tualetai), kuriame gera sušilti, suvalgyti karštos tradicinės avienos sriubos, išgert kavos, apdžiūti:)

Geysir yra vienas iš aukščiausią srovę iššaunančių geizerių pasaulyje. Tai yra pirmas oficiliai aprašytas geizeris. Geysir yra islandiškas žodis, nuo, kurio pavadinimo visi kiti pasaulio geizeriai buvo taip pavadinti. Tačiau šiuo metu jis tik tyvuliuojantis karšto vandens ežerėlis, iššaunantis kartą per kelis metus priklausomai nuo požemių aktyvumo.. Tačiau šalia yra Strokkur geizeris “šaudantis” karštu vandeniu kas kelias min.:)

Lietus merkė, vėjas vertė iš kojų ir atrodė nuneš nuo kraterio krašto į vandenį.. pakeliui tarp objektų vis žvilgčiojau į orų žemėlapį, kuris pietuose ir rytuose rodė saulę.. Pradinį planą po “Golden circle”, jau šį vakarą vykti į spalvotuosius kalnus (Landmannalaugar kempingą) atidėjome kelionės pabaigai, su viltimi kad oras pagerės, o, vietoje to, pasukome link Vik, pietine pakrante kur pakeliui išsidėsčiusi visa eilė krioklių (Selfoss, …).

Judant nuo vieno krioklio prie kito darėsi vis šalčiau, vėjas ir šlapi drabužiai/batai nuotaikos negerino.. ir dar visur žmonių minios.. Ėmiau abejoti ar mintis nakvoti kempinge gera ir dairytis pastogės.. tačiau keliasdešimt kilometrų spinduliu tam vakarui rodė tik vieną vietą – viešbutis Vik’e, apie 600 Eur/naktis..:) Na, netiko:) Liko dairytis kempingų ir patraukė akį labai gerų atsiliepimų sulaukęs Þakgil kempingas. Link jo reikėjo sukti šiek tiek į salos gilumą, už Vik, link ledyno ir gruntkeliu (žvyruotas, šiek tiek akmenuotas, bet įveikiamas paprastu auto) kilti į kalnus, maždaug 30 min. Kelias į kempingą (kalnų vaizdai ir dingusios minios) nuotaiką veikė puikiai. Nors pakeliui vėjas buvo toks, kad neįmanoma atidaryti auto durelių (pabandžiusi vos nenuskridau kartu su jomis), atvykus į kempingą, kuris įsikūręs gražiame kalnų slėnyje, nuotaika visai pasitaisė – lietus liovėsi, beprotišką vėją užstojo slėnį supantys kalnai. Kempingas žalioje aikštelėje šalia smagiai čiurlenančio upelio. Virtuvėlės nėra, bet yra valgymo zona įkurta urve stačioje uoloje, tvarkingi WC, dušai..:) Pirmai nakčiai pasistatėme palapinę prie upelio. Vieta palapinei atrodė tinkama, o miegojimo džipe subtilybių dar nebuvom įvaldę;) tiesa naktį buvo gal 5 laipsniai šilumos, tad teko stipriai glaustis, kad sušilti, o ryte galvose sukiojosi mintis “kaip mes čia išbūsim dar 13-a dienų” 😉

3čia d. Bet, viską pataisė ryte iš už kalnų pasirodžiusi saulė 😉 nesinorėjo iš šio jaukaus slėnio skubėti. Kempinge buvo informacinė lenta su keliais pažymėtais žygių maršrutais. Pasirinkom vieną, vedantį link ledyno ir iškeliavom – pirmiausia šlaitu aukštyn, o tada tolyn. Dabar jau žinau, tai buvo vienas iš geriausių ir gražiausių hik’ų Islandijoje 😉

Žygis nesudėtingas. Didžiausias pakilimas buvo šlaitu iš kempingo, o po to takas kažkiek kylantis bet draugiškas, atvedė prie ledyno krašto kur tirpstantis ledyno vanduo formuoja krioklius, o jie, apšviesti saulės, dovanoja vaivorykštes 🌈☀️.. pasigrožėję vaizdu sukome tuo pačiu keliu atgal. Žemėlapis rodė, kad kelias turi apvesti ratu, bet nebuvo aišku kur toliau eiti, koks trasos sudėtingumas, o mes planavom dar šiandien važiuoti tolyn, tad buvo saugiau grįžti tuo pačiu keli. Be to, einant kita kryptimi ir keičiantis apšvietimui, kad ir eini tuo pačiu keliu, vaizdas prieš akis jau kitas 🙂 Pirmyn – atgal, su pietų pertraukėle prie ledyno, užtrukome apie 4 val.

Popietę automobiliu leidomės link Vik ir jo įžymybių: juodasis paplūdimys, kurio bangos “ryja” žmones”, įdomi bazaltinė siena ir kt: Black Sand Beach Reynisfjara

Nakvynei pavažiavome dar tolyn rytų kryptimi ir apsistojome Svinafell kempinge (geras, nedidelis, didelė šilta erdvė viduje gaminimui ir valgymui).

4tą dieną pradėjome pasiplaukiojimu po Fjallsárlón lagūną su aisbergais. Turą (apie 2 val., gumine valtimi) pirkome čia iš “Fjallsárlón Iceberg Boat Tours”. Viskas puikiai organizuota, gavome šiltas striukes ir neperšlampamas kelnes. Labai patiko gidas, daug įdomių dalykų papasakojo apie aisbergus – ledo spalvą, amžių ir bendrai apie ledynus bei jų kitimą šylant klimatui. Patys aisbergai nuostabūs – vieni dideli, kiti visai mažiukai. Pavyzdžiui, vandenyje plaukiojantis iš pažiūros mažas ledokšnis, ištraukus pasirodo beesąs mini-aisbergas (foto), kurio, kaip ir dera virš vandens matosi tik apie 10 proc. Be to, anot gido, šis ledas susiformavo ledyne maždaug prieš 500 metų, o įlankoje atsidūrė ledynui palaipsniui tirpstant, slenkant ir krintant į vandenį. Apžiūrėję mažąjį aisbergiuką ir prisilietę prie šimtmečius menančio ledo, paleidome jį plaukioti toliau, kol ištirps arba pro siaurą ištaką pabėgs į vandenyną 🙂 Tiesa tirpsta čia jie lėtai, vandens temperatūra mums lankantis buvo apie 4-5 laipsnius..

Po plaukiojimo, pavažiavus šiek tiek tolyn, yra kita, žymiai didesnė, aisbergų lagūna – Jökulsárlón, joje taip pat vyksta turai valtimis ir laivais. Mes pasivaikščiojome šios lagūnos pakrante besigrožėdami aisbergais ir paukščiais.

Kelionę tesėme į rytus link Egilsstaðir miesto. Jį pasiekus jau labai norėjosi sušilti, tad susiradome karšto vandens vonias (Vök Baths) esančias Urriðavatn ežere. Gražiai įrengta vieta, vonios ežere, t.y. apsuptos ežero vandens ir vizualiai susilieja su ežero vaizdu. Iš 38-40 laipsnių šiltumo vandens vonioje/baseiniuke galima įšokti/išlipti į ežerą, kuriame 10-12 laipsnių. Išdrįsau, jausmas lyg plaukiotum šulinyje, bet išlipus energijos ir šilumos pliūpsnis garantuotas 🙂 Išsimaudžius galima pasivaišinti arbatos puodeliu (įskaičiuota) arba pavalgyti restorane ant ežero kranto.

Nakvynei apsistojome kempinge šalia miesto prie ežero: Skipalækur tjaldsvæði. Kempingas nedidukas ir geras – švarūs WC ir dušai, turi porą nedidelių šildomų erdvių su mini-virtuvėlėmis ir stalais valgymui, vaizdas į ežerą ir kalnus. O svarbiausia oras buvo geras kaip orų žemėlapis ir žadėjo:)

5tos dienos rytą vykome link rytiniame pusiasalyje esančios Borgarfjörður Eystri gyvenvietės, šalia kurios yra žymi Atlanto Mormonų (angl. Puffins) perėjimo vieta. Rašoma, kad šioje kolonijoje gyvena apie 80 proc. visų Islandijoje perinčių mormonų. Mormonai peri uolų šlaituose pakrantėje. Jų lizdai urveliuose. Žmonėms įrengti mediniai takai, laiptai, terasytės, nuo kurių mormonai beveik “ranka pasiekiami”. Tad gali stebėti iš arti iki soties – kaip kuičiasi, snūduriuoja, ar parskrenda su žuvimis snapuose ir, tarp daugybės urvų atpažinę savajį, neria į jį. Atrodo, kad žmonės šalia jiems visiškai nerūpi. Na jų teritorije aptverta nuo pernelyg entuziastingų smaluosių, tad jiems tikrai saugu:) Patiko 🙂

Toliau, leidomės link Stuðlagil upės kanjono. Tai įspūdingas apie 500 m. ilgio kanjonas, kurio sienas formuoja aukštos bazaltinės kolonos. Paskaičiau, kad tokios bazaltinės kolonos formuojasi po ugnikalnių išsiveržimų kai magma vėsta ir traukiasi, dėl fizikinių reiškinių susidaro tokie vertikalūs stulpai. Kanjoną galima apžiūrėti iš dviejų upės pusių. Pradėjome nuo šiaurinio kranto, kur nuo parkingo yra laiptai žemyn iki metalinės apžvalgos aikštelės. Nuo aikštelės atsiveria puikus vaizdas.. toje pusėjė eiti niekur nereikia. Bet eiti norisi:), tad susigundėme apžiūrėti kanjoną ir iš kitos pusės. Tam reikėjo automobiliu grįžti šiek tiek atgal, šalia fermos sukti link upės, pervažiuoti tiltą, už kurio parkingas. Čia nuo parkingo iki gražiausios kanjono dalies apie 5 km į vieną pusę. Priėjome tą pačią vietą, kuri matėsi nuo apžvalgos aikštelės. Būnant pietiniame upės krante, galima nusileisti žemyn iki vandens, arba užlipti ant siauros viduryje upės stūksančios uolos labai tinkančios šiurpuliukus keliančioms foto:) Norint šių atrakcijų, eiti tuos 5 km verta:) Jei foto ant uolos nėra svarbi – kažin, nes lauko keliukas nuo parkingo iki kanjono lygus ir gan nuobodus.. yra gražesnių hike’ų Islandijoje:) Bet, iš bent vietos pusės būti pamatyas šis gamtos kūrinys tikrai nusipelno:)

Prisivaikščioję ir apžiūrėję kanjoną iš visų pusių, sukome link nakvynės vietos, kuriai šį kartą pasirinkome kempingą Campground Fjalladyrd/Mödrudalur. Jau važiuojant link jo peizažas visiškai pasikeitė, jausmas lyg patekus į mėnulį – akmenuotos rudos dykynės kiek užmatai, jokio augalo, žmonių ar automobilių irgi beveik nebėra..

Kad patekti į kempingą teko išsukti iš pagrindinio asfaltuoto kelio ir keliolika km pavažiuoti akmenuotu gruntkeliu. Šis gruntinis kelias, būtų nuvedęs prie dar vienos Islandijos garsenybės – Askja (milžiniško ugnikalnio kraterio kur treniravosi Appolo misija prieš skrydį į mėnulį). Kempingas, link kurio važiavome buvo pakeliui, iš šio kempingo organizuojami visos dienos turai į Askja. Gundėmės vykti link kraterio.. Bet, pasitarę su kempinge dirbančiais žmonėmis, minties važiuoti link Askja atsisakėme – tam būtų reikėję skirti visą dieną, iki Askja nuo kempingo važiuoti minimum 3 val. akmenuotu keliu ir po to atgal.., pakeliui upės, kurias reiktų kirsti ir t.t. nutarėm “gal kitą kartą..”:).

6ta diena. Šios dienos pirmasis tikslas – galingiausias Europoje Detiffos krioklys ir už kelių šimtų metrų esantis Selfoss krioklys. Norint suvokti tokių krioklių galybę ir grožį, reikia šalia jų atsidurti..

Toliau, važiuojant Myvatn ežero kryptimi, stojame Hverir geoterminėje zonoje. Burbuliuojantys verdančio vandens ir pilko purvo baseiniukai, iš žemės besiveržiantys, šnypščiantys, siera smirdintys garai, sunkiai nupasakojama vieta… Slėnyje daug žmonių.. Kylame šlaitu aukštyn į kalną, iš kurio šlaitų taip pat veržasi sieros prisigėrę garai, ir atsiveria įspūdingi vaizdai į nežemiškas apylinkes..

Myvatn ežero apylinkėse gausu mažiau ar daugiau įdomių vietų – kraterių, urvų.. Dar bandome dairytis, bet atrodo, kad šiai dienai įspūdžių jau gana.. norisi valgyti:) google atsiliepimų suvilioti vykstame ieškoti vietos “Fish and Chips Lake Mývatn”. Čia, kaip ir daugelis google pasisakiusių keliautojų pasimėgaujam geriausiais fish & chips ever, kur fish yra dideli gabalai baltos tvirtos ir nuostabiai skanios šiaurietiškos menkės:) o vykstant tolyn, suvilioja ženklas prie ūkio žadantis naminius ledus. Nors lauke darosi vis šalčiau, šalia šeimos ūkio įsikūrusiame ledų ceche/ledainėje šilta, galima prisėsti prie staliuko, užsisakyti kavos ir mėgautis ledais stebint kaip mašinų viduje sukasi masė virstanti natūralių skonių šaltais skanėstais..:)

Vykstame link nakvynės vietos – Arnarnes Paradis svečių namuose, prie fiordo, šiauriau Akureyri miesto.

7ta diena. Lyja, rūkas.. apsistojome svečių namuose dviems naktims, tad skubėti nėra kur.. Po pusryčių vėl įsitaisau lovoje ir vartau svetainėje rastas knygas apie Islandiją. Ypač sudomina viena, apie mistiškąją Islandijos pusę. Knygos autorė keliavo po atokiausius salos kampelius ir kalbino “Žemės būtybes” matančius ar kitaip su jomis bendraujančius žmones. “Žemės būtybės” tai įvariausi ne kiekvienam matomi sutvėrimai gyvenantys gamtoje ir šalia žmonių – elfai, nykštukai, troliai ir kt. Toje knygoje teigiama, kad Islandijoje žymiai daugiau žmonių nei kur kitur bendrauja su šiomis būtybėmis. Anot knygos autorės, taip yra todėl, kad čia žmonės ilgus metus gyveno labai izoliuotai, o tai padėjo jiems išlavinti jutimus, kurių neturime daugelis.. Be to, čia labai stiprus geomagnetinis laukas, dėl jo formuojasi šiaurinės pašvaistės, bet jis veikia ir žmones, jų jutimus.

Artėjant pietums nutarėme pasivažinėti po apylinkes, apvažiuoti kyšulį, šalia kurio gyvename. Vienas iš pirmų išsukimų iš kelio/sustojimų miniatiūrinis Hólar miesčiukas šalia kalnų. Sudomina ši vieta nes rašoma, kad čia nuo senų laikų yra ir dabar tebeveikiantis universitetas. Universitetas tikrai yra, neįspūdingas, net foto neturiu, tik ten skanios sriubos valgykloje pavalgėme 🙂 Be to, čia graži bažnyčia, o šalia jos, tradiciniuose velėnos/akmenų namuose įrengtas muziejukas.

Keliaudami pusiasalio pakrante tolyn, sustojome pamirkti karšto vandens voniose ant vandenyno kranto (Hauganes Hot Tubs) ir dieną baigėmė vakariene restorane (á Gregor’s restaurant North Iceland) Dalvik miestuke.

8ta diena. Rytas nuostabiai saulėtas, kaip ir buvo žadėta, labai tiko išplaukti į banginių stebėjimo turą iš šalia esančio Hauganes miestuko uosto. Turą užsakėme čia. Organizatoriai žadėjo, kad banginius pamatysime 100%, taip ir buvo:) nuostabi patirtis.

Po banginių turo laukė iššūkis – kelionė grutiniais keliais link salos vidurio, į Hveravellir rezervatą, burbuliuojančią, rūkstančią, superįspūdingą ir mistišką geoterminę zoną. Apsistojome ten esančiame kempinge.

9ta diena. Kelionė dar tolyn į salos gilumą su tikslu pasiekti gražiausius (spalvotuosius) Islandijos kalnus – Landmannalaugar, kur nuvykti galima tik džipu dėl paskutinės, nelabai ilgos, bet labai akmenuotos kelio atkarpos. O, tam, kad patekti į čia įsikūrusį kempingą reikia kirsti dvi upes. Atvykę įsikūrėme kempinge (ko gero pats populiariausias Islandioje ir pats blogiausias nes per mažai infrastruktūros tokiam kiekiui lankytojų..:((. Tą pačią dieną dar leidomės į kelių valandų žygį į kalno viršūnę, nuo kur atsivėrė nepakartojami spalvotųjų kalnų vaizdai.

10ta diena. Dar vienas įspūdingas žygis iš Landmannalaugar kempingo.

Po hike’o, ilgoka kelionė link vakarinės Islandijos dalies. Nakvynei sustojome svečių namuose Guesthouse Hvítá, kur šeimininkas pats gamina vakarienę svečiams. Nepigus malonumas, bet, tai proga pabendrauti su šeimininku ir šiek teik geriau pažinti šalį ir jos žmones.

11ta diena. Pradėjome kelionę po vakarinę Islandiją. Pirmiausia sukome į Snæfellsjökull pusiasalį, jame garsus, ant daugelio Islandijos reklamų ir atvirukų matomas kalnas.. Šiame pusuasalyje užsukome į ryklių muziejų (jo įkūrėjas jaunas žmogus, kurio senelis buvo paskutinis ryklių žvejys žvejojęs šiuos milžinus senoviniu būdu, iš valties. Čia ne tik sužinojom apie ryklių žvejybą, islandiško delikateso pūdytos (jie vadina fermentuotos) ryklienos paruošimą (kaip ir kodėl fermentuojama, kaip džiovinama), bet ir galėjome šio delikateso paragauti. Konsistencija ir vaizdas kaip sūdytų lašinių.. skonis… Šeiminikas rekomendavo pirmiausia ragauti su gabaliuku juodos duonos, jei okay, tada galima ragauti be nieko.. aš be nieko nebebandžiau.. bet patirtis įdomi ir akiratis prasiplėtė:)

Nakvoti vykome į kempingą (Campsite Ólafsvík), jis įdomus – įrengtas lavos laukuose, moderni jauki bendra erdvė po stogu:) Nors įdpmių dalykų šiame pusiasalyje radome (pvz ryklių muziejus), bet šiaip čia nieko ypatingo, turint mažai laiko būtų galima jį aplenkti.

12-13 ta diena. Westfiordai – gamta, gamta.. žymiai mažiau žmonių, ramybė.. pirma nakvynė Tunguskogur Campground – kempinge krioklio papėdėje, kur garsinis fonas visai šalia šniokščianti kalnų upė, o vaizdas – iš kalnų krintantis krioklys..

Kitą dieną – man pats įspūdingiausias Dynjandi krioklys (tiksliauseptynių krioklių virtinė supačiu didžiausiu Dynjandi viršuje..

Vėliau – pasaulio pakraštį primenančios uolos Látrabjarg vietovėje su ten perinčiais kirais ir Atlanto mormonais. Jei bijote aukščio, geriau šią vietą praleiskite – tiek kelias link šios vietos, tiek pats uolų statumas šiek tiek ekstremalu.. man tai patiko..:)

Paskutinė nakvynė unikalios gamtos apsuptuje – Bjarkarholt Guesthouse, su ant vandenyno kranto įkurtu baseinu ir karšta vonia, su žuvėdromis puolančiomis žmones (nes visai šalia baseino jų lizdai)… ir vaizdu už milijoną..

13 dienos vakare atvykome į Reikjavik, apsistojome svečių namuose patogioje vietoje – apie 15 min. pėsčiomis iki centro. Pasivaikščiojome po Reikjavik, kuris, dėl gero oro, buvo žymiai žymiai gyvesnis nei pirmąją mūsų kelionės dieną, pavakarieniavome ir ilsėtis:)

14os, paskutinės dienos rytą pradėjome Blue lagoon (brangi, bet unikali patirtis), o iš jos tik 20 min. iki oro uosto, iš kurio – namo 🙂