Motoroleriais po šiaurės Vietnamo kalnus (Ha Giang kilpa) 2019 gruodis

Į Ha Giang miestą atsibeldėme paryčiais miegamu autobusu iš Cat Ba salos. Kelionė truko apie 12 val, iš kurių gal 4 pavyko pamiegoti. Butų pavykę ir daugiau, gultai visai patogūs, bet vairuotojai keisti. Visą laiką šūkavo, pypino ir deginėjo šviesą viduje. Tik po vidurnakčio kiek aprimo. Vos atvykus į autobusų stotį (apie 4.30), jau pačiame autobuse prisistatė nakvynės ir pan. siūlytojai. Išlipę apsidairėme – nelyja, nelabai šalta, galim ir prasieiti. Iki užsakytos nakvynes vietos 2,5 km, Google maps veikia, o mes niekur neskubam. Juk nežinom ar apskritai tokiu metu kas nors įleis. Atkeliavus radome prie namo terasą su stogu, rozetę telefonui pakrauti. Ko daugiau reikia. Prisėdom laukti kol kas nors atsikels:) nors einant pro šalį matėme kad net ir tokiu metu daugelio hostelių registratūrose dega švieselė ir sėdi žmogus. Bet ir mums ilgai laukti nereikėjo, vietnamiečiai anksti keliasi:) svečių namuose dirbantis žmogus truputį nustebo mus pamatęs, bet netrukus jau lydėjo į kambarį;) nors check-in laikas tik 14 val., jam nepasirodė problema įleisti mus anksti ryte be jokio papildomo mokesčio. Beje nakvyne čia kainavo 8 eur, radome per Agoda.

Visą dieną turime Ha Giang. Taigi, išsimiegoję iki soties, einame dairytis po miestą, ieškoti kur pavalgyti ir rekomenduotos motorolerių nuomos kompanijos.

Pats Ha Giang tikrai ne iš simpatiškų ar jaukių miestų. Nors potencialiai galėtų toks būti, nes apsuptas nuostabių kalnų, išsidėstęs abipus upės. Deja, pats miestas šiukšlinas, pastatai įvairių įvairiausi, pėstiesiems praėjimo praktiškai niekur nėra, visur didelis triukšmas nuo motorolerių, automobilių variklių gausmo, pypsenimo, be to visur vyksta statybos, kurios taip pat kelia triukšmą.

Na bet nėra blogai – viskas mums nauja, egzotiška, todėl vaikščioti ir stebėti įdomu, vis naujos patirtys.

Vienintelė mūsų matyta tvarkinga vieta gatvėje – aikštė, kurioje stovi paminklas komunistų vadams, o šalia jos, matyt, svarbus valdžios pastatas. Po pietų aikštė prisipildė žmonių, žaidžiančių vaikų.

Gatvės maisto matosi įvairaus, kol kas renkamės sriubą Pho (tai sultinys su daug plokščių makaronų ir priedais: Pho bo – su jautiena, Pho ga – su vištiena, kiekvienoje vietoje ji vis šiek tiek kitokia).

Motorolerių nuomai pasirenkame labai gerų keliautojų atsiliepimų sulaukiančią kompaniją Bong hostel.

Motorolerio (Honda Blade semi auto 110 cc) nuoma dienai, įskaitant draudimą, šalmus, apsaugas čia kainuoja 12 eur. Taip, brangiau nei kitur, bet motoroleriai nauji ir patikimi ir pilnas puikus servisas: vairavimo pamoka, ryte gidas padedantis aplenkti policijos postą už Ha Giang, maršruto žemėlapis, susitikimas vakare su smulkiu maršruto aptarimu ir daug patarimų, nuo to kur apsistoti, valgyti, iki to ką apsirengti ir pan. Taip pat, hostelio svečiams nemokama (o mums už nedidelę kainą) daiktų saugykla, dušai, pusryčiai.

Pirma vairavimo diena (Ha Giang – Quan Ba – Yen Minh)

Ekstremaliausia diena mano gyvenime iki šiol…

Kodėl? Nes pirma išvyka motoroleriu (pasivažinėjimas Cat ba saloje nesiskaito, jis buvo lyg lengvas pasivaikščiojimas:)).. Nes į kalnus, kur lygių atkarpų beveik nėra – ilgi pakilimai siaurais serpantinais aukštyn ir ilgi labai statūs nusileidimai žemyn.. Nes oras toks, kad kai kurias atkarpas jausmas lyg važiuotum debesyje.. ir šalta.. Nes kelias vietomis molingas, vietomis slidus, vietomis duobėtas ar akmenuotas.. o vietomis jo visai nėra, dar tik statomas, statomas čia ir dabar, t.y. ir kelią daro, ir eismas vyksta, viskas pasirodo suderinama… Nes tame rūke šalia tavęs yra sunkvežimiai, autobusai, automobiliai, kurie kartais lenkia tave, o kartais tu juos (kitos išeities nėra, sunkvežimiai į stačius pakilimus kyla per lėtai).. Nes tame pačiame kelyje pilna žmonių – moterys neša glėbius daržovių, žolių, vyrai ir moterys, ir vaikai dirba miško ar kelio darbus, gena gyvulius.. mažučiai vaikai gyvena savo gyvenimą, laksto basi, žaidžia.. O tai reiškia, visi jie staiga išnyra iš rūko tiesiai priešais… kartais važiuojant buvo jausmas lyg atsidūrei siurrealistiniame pasaulyje… nei aprašyti, nei nuotraukose pavaizduoti to neįmanoma.. o fotografuoti ir nėra nei kaip, nei kada.. foto parodo tik tai kas matosi iš po debesų trumpam sustojus, bet tai nėra tikras Ha Giang..

Apsistojus svečių namuose (Ha Anh homestay, rezervuota per Agoda vos kelias valandas iki sustojimo) norisi sušilti, pavalgyti ir į lovą. Ryt laukia antra nuotykių diena..;)

Antros važiavimo dienos deja nebuvo 🙁

Vakar ant posūkio slydau ir kritau. Atrodė, kad nieko nenutiko, susitrenkiau kelį, bet galėjau važiuoti toliau. Deja vakare jau sustojus ėmė skaudėti vis labiau. Naktį dar labiau ir ryte priėmėm sprendimą neberizikuoti. Kaip grįžti į Ha Giang? Pasirodo ne taip sudėtinga, tiesiog autobusu. Mes į autobuso vidų, motoroleriai ant stogo;)

Vietiniai žmonės nuostabiai draugiški ir paslaugūs. Kelių vyrų pastangomis, lynų pagalba motoroleriai keliavo ant stogo ir nuo jo. O važiavimas autobusu su vietiniais žmonėmis iš kaimų vėl nauja patirtis:)

Beje oras šiandien buvo žymiai geresnis, atsivėrė nuostabūs vaizdai į kalnus ir slėnius, deja jau tik pro autobuso langą…

Atvykę į hostelį išsimaudome, persirengiame, čia įrengtose erdvėse jautiesi kaip namie:) tikrai labai gera vieta išvykti ir parvykti iš žygio motoroleriais:) administratorė nuperka bilietus į miegamąjį autobusą, tad sulaukę jo, vakare sėdame į miegamą autobusą ir ryte jau nubusim Ninh Bin;)