Hoi An (2019-uosius palydint)

Įspūdis iš čia ir dabar – Hoi An ko gero viena iš idealiausių vietų žiemos atostogoms. Jei norisi malonios šilumos ir niekur neskubėti, čia tiesiog puiku:)

Hoi An, tai žavus, spalvingas, senas, šurmulingas senamiestis ir ilgas platus smėlėtas paplūdimys:)

Tai centrinio Vietnamo miestas, buvęs pirklių uostas, tad, išlaikant šias tradicijas, senamiestyje begalė prekybininkų. Daugiausiai drabužių, kuriuos per parą ar kiek daugiau siūlosi pasiūti pagal pasirinktą modelį:) taip pat odos gaminių ir visi kito, kuo tik galima prekiauti:)

Taip pat, galybė maisto – nuo įvairiausio gatvės maisto iki vidutiniškai ir prabangiai atrodančių restoranų. Nuo Banh Mi sumuštinių, ant grotelių keptų kukurūzų burbuolių, bananu įdarytų ir saldžiu kokosų padažu aplietų lipnių ryžių ritunėlių iki ant iešmelių suvertų ir iškeptų milžiniško dydžio varlių, aštuonkojų ar didžiulių langustų:)

Pirmas įspūdis, kad visko labai daug – ir žmonių, ir triukšmo, ir kepamo gatvės maisto kvapų. Tačiau kai niekur neskubi ir tiesiog stebi, ragauji, bandai pažinti, šis šurmulys nė kiek neerzina.. o atitolus tik šiek tiek nuo centrinių traukos taškų (japoniškojo tilto, naktinio turgaus ir pan.), viskas kur kas ramiau, gali vaikštinėti, prisėsti viename iš daugelio salonų, kur padarys kojų masažą ar nuo krantinės stebėti spalvingais žibintais pasidabinusius laivukus:)

Sustojome šiame mieste dviem naktims. Pradžioje planavome važiuoti į My Son šventyklų kompleksą. Bet miestas įtraukė ir nusprendėme ir antros dienos popietę skirti jam, o rytą pasimėgauti jūra.

Iki An Bang paplūdimio nuo miesto apie 5 km. Per mažiau nei pusvalandį juos įveikėme dviračiais. Dviračio nuoma dienai 1 eur. Paplūdimys ilgas, smėlėtas. Prisėsti galima ant gultų šalia vieno iš restoranų. Maloniai šilta, saulė nelepina, 26 laipsniai. Tad gera ir tiesiog ilgai ilgai eiti pajūriu. O bangos pasiruošę padaryti nemokamą tiek kojų, tiek viso kūno masažą:)

Judėti po miestą patogiausia pėsčiomis. Jei norisi nukeliauti šiek tiek toliau, pvz. į paplūdimį ar tiltais persikelti į kitas salas, patogu dviratis. Žinoma galima ir motoroleriu, bet jų čia tiek, kad …:) na, tiesa sakant ir dviračiu reikia šiek tiek drąsos, eismo dalyvių tieeek daug:)

Popietę, iš pagrindinių miesto salų, metaliniu, baisiai barškančiu tiltu persikeliame į kitą salą. Čia pasijuntame tikrame kaime. Žmonės užsiima žemės ūkiu. Daug daržų. Augina įvairiausias daržoves – kukurūzus, daug žalumynų, cukiniju, moliūgų ir panašių, laukuose auga parikos ir kt. Aplink žaliuoja bananų ir papajų sodeliai. Ganosi galvijai, kapstosi naminiai paukščiai.

Važiuojant pro šalį, vyrukas šūkteli, pakviečia kavos, sustojame, kava puiki, o ją paruošusi namų šeiminikė žavi:) bandome kalbėtis, bet daugiau pavyksta tik šypsotis;)

Beje būnant čia, Vietname, pagaunu save, kad šypsausi žymiai daugiau;) gal užkrečia vietinių šypsenos, gal prisideda saulė ir saulės išmokinti vaisiai;) skaičiau, kad vietiniai žmonės mano, kad mangai šildo ir suteikia energijos, todėl nerekomenduoja jų naudoti per daug, sako gali sutrikdyti miegą:)