Pervalka (Neringa), kai grožį kuria šaltis (2017 m. sausis)

Kai už lango sniegą vėl ir vėl keičia lietus, o ką tik baltavę laukai ima ruduoti ir žaliuoti, imi svajoti apie tikrą žiemą.. Tokią kai mindomas sniegas smagiai gurgžda, kai naktį danguje gali stebėti galybes ryškiai šviečiančių  žiburėlių… Tada grįžta prisiminimai..:)

Visai neseniai, pernai sausio pradžioje, Lietuvą sukaustė rimtas šaltukas (apie -20). Aplink namą ūžaujančio vėjo  garsą kiek ramino krosnelėje degančių malkų traškėjimas, o iš TV atkeliavo žinia, kad šaltis ir vėjas kuria grožybes pajūryje.

Po švenčių praleistų namuose jau laaabai norėjosi kur nors ištrūkti. Taigi, ilgai mąstyti nereikėjo – susiradome kur apsistoti (jaukus butukas 2-3 žmonėms ant marių kranto “Lapės namai” ) ir jau sekantį rytą išdūmėm į mylimą Pervalką:)

Grožio buvo sočiai, o gaivus jūros vėjas netruko išvaikyti užsisėdėjimą ir iš kūno, ir iš minčių..

Jūra pasitiko bangavimu ir tuščiais paplūdimiais…

Marias sukaustęs ledas

Kodėl gi nepasivaikščiojus link Pervalkos švyturio?:)) Pradžioje nedrąsu, bet ledas tikrai storas:)

Ir švyturys vis arčiau..:)

Šalčio ir vėjo menas ..   

      Vakarėja, laikas grįžti..

Kormoranų nei garnių nematyt tik tylūs medžiai..

Šiemet žiema dar nesibaigė.. Gal ir vėl padovanos bent keletą gražių šaltų dienų?

Tik nepražiopsokim jų:)